Ir pernai lapkričio pradžia buvo gana šilta, tačiau pabaiga – itin šalta, vietomis netgi rekordiškai. Bet J.Kilpys ramina, kad šiltas ruduo visai nereiškia, jog reikia laukti ypatingai šaltos žiemos. „Tokios taisyklės nėra“, - sako klimatologas.
Pasigirdusias prognozes, kad šių metų žiema gali būti rekordiškai šalta, J.Kilpys vertina skeptiškai. „Kiekvienais metais žada arba labai šiltą, arba labai šaltą žiemą, bet klimato prognozių pasitvirtinimo procentas yra labai mažas. Kartais būna, kad pasitvirtina tik apie 50 proc. - tai reiškia „taip arba ne“. Ir šiai žiemai galime rasti įvairiausių prognozių. Vienos amerikiečių paruoštos prognozės žada šiltą, kitos šaltesnę žiemą. Klimato sezoninės, mėnesio prognozės yra gana abstrakčios, sunku kažką detaliai pasakyti“, - sako J.Kilpys.
Bet klimatologas sutinka, kad antra iš eilės šilta lapkričio pradžia, gana aukštos – virš 30 laipsnių Celsijaus - temperatūros jau keletą vasarų iš eilės, žiemą paspaudžiantys tokią pat, tik su minuso ženklu skaitmeninę išraišką turintys šalčiai liudija klimato kaitą.
Per pastaruosius 30 m. stebimas nemažas vidutinės temperatūros pakilimas. „Vidutinė temperatūra Lietuvoje auga. Ir žiemos, ir vasaros tampa šiltesnės, o kartu daugėja ekstremalių reiškinių – šalčio išsiveržimų žiemą“, - sako klimatologas. Pasak J.Kilpio, prieš 20-30 m. orų pokyčiai nebūdavo tokie dideli, nebūdavo tokių ryškių svyravimų.
Klimato pokyčiai, žvelgiant iš šimtmečių ir tūkstantmečių perspektyvos, yra natūralus reiškinys, bet mūsų atveju tenka pripažinti, kad klimatas šyla ne vien dėl natūralių priežasčių. „Yra natūralūs klimato svyravimai, kuriuos lemia saulės aktyvumo ciklai, vandenyno srovių svyravimai. Bet negalime atmesti ir klimato kaitos dėl žmonių veiklos – didėjančio CO2 kiekio, - sako J.Kilpys. - Tą matome iš visų ekstremalių reiškinių, vykstančių pasaulyje ir Lietuvoje. Minėtų pasikeitimų per 30 metų neišeina paaiškinti vien natūraliais svyravimais.“