Lietuvos nacionalinis muziejus vykdo Gedimino kalno ir
Aukštutinės pilies Vilniuje antrojo etapo tvarkybos darbus kalno
būklei stabilizuoti.
Jau atliktas kritulių vandens nuvedimo sistemos remontas, o šiuo
metu vykdomi medžių retinimo darbai. Pasak specialistų, pagrindinė
kalno irimo priežastis yra savaiminė augmenija, ardanti piliakalnio
struktūrą ir kelianti grėsmę jo tolesniam egzistavimui. Per
tankiai augančių ar įsisenėjusių medžių šaknys judina kalno
šlaitus, dėl to formuojasi nuošliaužos.
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus architektės Astos
Meškauskienės, į šalintinų medžių sąrašą įtraukta per
šimtas lapuočių.
„Prieš kertant kiekvienas medis bus dar kartą patikrintas.
Galiausiai šalinami bus tie, kurie tikrai kelia grėsmę: yra
pavojingai pasvirę, išpuvę arba per tankiai auga ir po jų lajomis
negali augti žolė ir formuotis velėna“, - aiškino specialistė
Pašnekovė pabrėžė, kad istoriškai susiklostė, jog
piliakalniai, kaip gynybinę funkciją turėję objektai, visais
laikais buvo be medžių. Informaciniame stende, kuris bus įrengtas
prie tako, vedančio į Gedimino kalno viršūnę, bus pavaizduota
1865 metų chromolitogranja, kurioje demonstruojama, kaip tuomet
atrodė kalnas.
„Medžių būta labai nedaug ir tik pačioje papėdėje. Jau
vėlesniais laikais, kai buvo nuspręsta piliakalnių neliesti ir
nieko su jais nedaryti, prasidėjo savaiminis augmenijos plitimas.
Medžiai užaugo ir dabar ardo šlaitus“, - pabrėžė
A.Meškauskienė.
Visi darbai esą atliekami paisant gamtosauginių reikalavimų,
konsultuojamasi su įvairių sričių specialistais.
„Žmonėms turbūt nelabai patiktų, jei visi medžiai būtų
iškirsti, tad kertame tik keliančius pavojų, o tokių yra nemažai.
Tai įrodė ir pernykštė audra, kai visi nuvirtę medžiai buvo
išpuvę iš vidaus“, - pasakojo A.Meškauskienė.
Pernai buvo atlikti Gedimino kalno ir jo šlaitų pirmojo etapo
projektavimo bei tvarkybos darbai. Tuomet dėmesys buvo skirtas
sutvarkyti lietaus vandens nutekėjimo sistemai. Patikrinti
vamzdžiai, dalis jų pakeista naujais.
„Teleskopu tikrinome vamzdžius. Žiūrėjome, ar vanduo teka
žemyn būtent jais, o ne pačiu šlaitu“, - kalbėjo
A.Meškauskienė.
„Iš tiesų taikomos labai įvairios kalno tvirtinimo sistemos.
Savo laiku jie buvo ir inkasuojami, ir visaip kitaip tvarkomi. Visas
priemonių kompleksas turėtų jį apsaugoti ir ateityje“, -
apibendrino specialistė.