„Panašiai buvo ir prieš trejus-ketverius metus. Tai lėmė Ramiajame vandenyne susiformavęs reiškinys „Lia ninja“. Ispaniškai tai reiškia mergaitė. Ji labai paišdykavo Ramiajame vandenyne, ir sukėlė labai didžiulius potvynius Australijoje, Filipinuose, Naujojoje Zelandijoje.
Mes tada sėkmingai laukėme žiemos. Žiema atėjo, bet be sniego, ir tai buvo pirmas kartas Lietuvos stebėjimo istorijoje, kai visus tris mėnesius neturėjome sniego. Sniegas buvo iškritęs lapkričio 10 dieną, ir tuo visa žiema pasibaigė.
Sniegas krito Pietų Kinijoje, Bangladeše, Indijoje, Ispanijoje. Kinijoje iššalo labai daug miškų. Bangladeše šalo žmonės“, - teigė klimatologė A.Galvonaitė
„La Ninja“ paišdykauti nutarė ir šiemet. Tai įvyko greičiausiai dėl įvykusių žemės drebėjimų.
“Tendencijos – panašios. Vėl susidūrėme su „La Ninja“. Ji turėjo pasibaigti šių metų kovo mėnesį, bet įvykęs žemės drebėjimas pratęsė reiškinį Ramiajame vandenyne ir tarsi be priežiūros paliko mūsų Atlantą. O Atlantas tada labai smarkiai įsijaučia, ir siunčia vieną paskui kitą ciklonus, arba anticikloną, priklausomai nuo kur jie keliauja. Ir Europos orai būna visai kitokie negu visų tų pietinių rajonų. Europos pietiniai rajonai jau dabar sniego sulaukė. Jo sulaukė ir rusai. Yra ir gana neįprasto šalčio šiam metui. Tad ne išimtis ir dabar prasiautęs uraganinis vėjas ir tokie ne būdingi lapkričio orai“, - tvirtino A.Galvonaitė.
Klimatologai spėja, kad sniego gali nebūti ir iki Naujųjų metų. Greičiausiai pasnigs apie sausio vidurį arba pabaigoje. Tačiau sniegas neužsibus. Jeigu ir pasnigtų iki Naujųjų metų, tai su sniegu ir šalčiu tektų gyventi neilgai.
„Kai iš Atlanto, o ne iš Sibiro ateina oro masės, tai mes ir turime tokią labai permainingą šiltą žiemą su atodrėkiais, tačiau tikėkimės, kad ir vaikams bus džiaugsmo, ir ,didžiausiam mūsų nusivylimui, kelininkams“, - kalbėjo klimatologė.
Prognozės, kad žiemą nebus galima pasidžiaugti sniegu liūdina ne vieną žmogų. Kai kurie jau planuoja žiemos pramogas ir tikisi, kad sinoptikai buvo neteisūs. Už pramogų slepiasi kitas, ne vienam lietuviui, itin svarbus dalykas – šildymo kainos, kurios dėl šiltesnių orų turėtų būti mažesnės.
„Šilumos kaina priklauso nuo dujų kainos. O sąskaitos kaina priklauso nuo suvartotos energijos kiekio. Tai jeigu yra ilgesnės naktys ir tamsiau, ilgiau laikome įjungę šviesas, mokame daugiau už energiją, lygiai taip pat, jeigu yra šaltesnės dienos ir naktys, mes daugiau mokame už šildymą“, - teigė „Vilniaus energijos“ atstovas Rimantas Germanas.
Senovės lietuvių orų pranašystes išmanantys etninės kultūros centro specialistai tvirtina priešingai. Pagal senovės spėjimus, ši žiema bus ilga ir labai šalta.
„ Spėdavo, taip, kaip elgiasi paukščiai. Kaip gyvuliai, miško žvėrys. Pavyzdžiui, jeigu voverės slepia labai daug riešutų, reiškia laukia ilga ir sunki žiema. Jau jeigu uždera daug tų riešutų, ar ąžuolų gilių, irgi požymis, kad bus sunki žiema, gili žiema. Sprendžiant iš to, kad kiškiai labai riebūs, kad tų atsargų labai daug slepiasi, pagal bites, kad į kamuolius susimetė, turėtų būti labai šalta žiema“, - tvirtino Vilniaus etninės kultūros centro atstovė Marija Liugienė.
Vėluojanti žiema ir prognozės, kad ji bus šilta į neviltį varo žiemos sporto mėgėjus ir verslininkus.
Liepkalnio trasos direktorius viliasi, kad klimatologų prognozės nepasitvirtins. Priešingų atvejų žiemos sporto mėgėjams, vietoj slidžių teks traukti dviračius.
„ Mums tai yra praktiškai padėtis be išeities. Kadangi sniego gaminti kai yra pliusinė temperatūra negalima, mums reikia bent keturių temperatūros. Kai tokios nėra, tenka tik apgailestauti ir laukti, geresnės žiemos“, - kalbėjo „Žiemos trasa“ direktorius Romualdas Glazauskas.
Klimatologai sako, kad jų prognozės dar nėra galutinės, situacija gali ir pasikeisti, tačiau esą tikrai nebus daug sniego ar rekordiškų šalčių kaip trisdešimt pirmaisiais, kai žemę užklojo devyniasdešimties centimetrų storio sniego danga, arba penkiasdešimt šeštaisiais kai buvo iki keturiasdešimties laipsnių šalčio.