Tirpsmo vanduo teka į žemumas, o jos, esančios žemiau jūros lygio, tampa vos žvilgsniu aprėpiamais poplūdžio telkiniais.
Po kelis šimtus hektarų lankų ir vietinių kelių jose atsidūrė po vandeniu Priekulės (Klaipėdos r.) ir Kintų, Saugų , Šilutės seniūnijose.
Iš Priekulės į II Stragnus, išsiliejus Minijos upei, vandens gylis važiuojamojoje kelio dalyje – apie pusmetrį. Vieškelio Žemaitkiemis-Vabalai du ruožai dėl pakilusio Tenenio upės baseino jau nuo lapkričio užlieti iki trečdalio metro gyliu.
Tenenio vandens lygis nuo lapkričio pakilo per metrą, o Minija ties Lankupiais per pastarąsias kelias paras nuo 5,8 metro pakilo iki 7,2 metro.
Tik Atmata, į kurią įteka Minija, nuo lapkričio 28-ąją siautusio uragano šiek tiek nukrito. Tada 31 metrų per sekundę siautusi vėtra buvo pristabdžiusi Atmatos tėkmę pro Uostadvarį į Kuršių marias, ir upės lygis pasiekė 2,5 metro. Buvo likę tik 20 cm iki kritinės ribos.
Dabar Atmatos ir Skirvytės lygiai ties Rusne – 2,3 metro, o grėsmės, kad upės išeis iš krantų, nėra.
Atvirų plotų Nemuno deltoje daug, ir juose savo mitybos plotus sėkmingai plečia į Pietus išskristi neskubantys vandens paukščiai.
Rusnės saloje ir Mingės kaimo apylinkėse smagiai gagena šimtai čia žiemojančių pilkųjų žąsų.
„Jei smarkiau atšals, pridrėbs storai sniego, tik tada šias migrantes žvarba išgins link Lenkijos, piečiau ieškoti šilumos. O dabar jos sveikos ir žvalios“, - sako tris dešimtmečius paukščių gyvenimą krašte stebintis Ventės rago vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys.