Stiprus vėjas, bangos ir vandens sūkuriai vėl suniokojo
šiauriausią Kuršių nerijos tašką - vadinamąjį Kopgalio
smaigalį, o toliau į jūrą išsišaunantis kilometrinis akmenimis
ir betoniniais tetrapodais sutvirtintas pietinis Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto (KVJU) molas užpustytas smėliu.
Klaipėdos universiteto Jūrinio kraštovaizdžio mokslo instituto
direktorius Vytautas Dubra įsitikinęs - jei Kopgalio smaigalys bus
paliktas gamtos malonei, ši gali nepasigailėti žmonių sukurto
Kuršių nerijos kopagūbrio. Tai pakenktų ir pietiniam molui, ir
uosto laivybos kanalui.
LŽ kalbintas mokslininkas priminė, kad stichija niokoti šią
vietą vėl ėmė rekonstravus ir pailginus uosto molus.
„Pailgėjus molui, kampe tarp kranto ir molo šaknies vandens
lygis kartais pakyla aukščiau nei įplaukos kanale. Tai ypač
aiškiai matyti pučiant pietvakarių vėjui. Kylantis vanduo, vėjo
genamos bangos ir stiprus vėjas ardo krantą ir per siauriausią
vietą stengiasi prasiveržti į Kuršių marias“, - perspėjo
V.Dubra.
Anot jo, Kopgalio smaigalio niokojimas šiuo metu kelia didesnę
grėsmę Kuršių nerijos kopagūbriui nei uosto farvateriui.
Kopgalio smaigalys seniesiems pajūrio gyventojams ištisus
šimtmečius buvo didžiausias galvos skausmas. Norėdami apsaugoti
uosto farvaterį nuo smėlio, žmonės šią vietą stiprino nuo
seniausių laikų.
Ypač smarkiai ši vieta nukentėjo 1801 metais, kai uraganas
sugriovė padarytus sutvirtinimus ir vanduo kopą pralaužė net
trijose skirtingose vietose. Kopgalio kepurė stipriai nukentėjo ir
nuo 1999 metų gruodį siautė-jusio uragano „Anatolijus“, kliuvo
šiai vietai ir 2005 metais praūžus „Ervino“ uraganui.