Meilės vardu pavadinta pusės metų briedė pasitinka žmones Smiltynės perkėloje, išėjusi į plentą visiškai nesibaido važiuojančių automobilių.
Jai labai patinka pozuoti sustojusiems keleiviams – fotografai už tai patelę pamalonina skanėstais.
Rudenį įsliūkinusi į Smiltynės gyventojų valdas briedė apšvarino jų daržus, triauškė ant žemės nukritusius obuolius.
Daugeliui nekilo ranka guiti lauk gyvūno, kuris inkščia, meiliai glaudžiasi vos ne prie kiekvieno sutikto žmogaus.
„Daugiausia rūpesčių briedė kelia kavinių šeimininkams – užuodusi maisto kvapą, net tempiama už ausų nesitraukia”, – pasakojo su gyvūnu susidraugavęs Smiltynės girininko pavaduotojas Algimantas Laurinaitis.
Miškininkai nežino, kaip elgtis su briede, kurios nedomina miškas. Keliskart bandė ją įvilioti į sunkvežimio priekabą ir nugabenti į rezervatą, bet patelė sprukdavo į šalį.
Žmonių nebijanti jauniklė, išvežta iš Kuršių nerijos nacionalinio parko į kitas šalies vietoves, gali tapti lengvu medžiotojų arba brakonierių grobiu.
A.Laurinaitis pataria gyvūno nešaukti vardu, neglostyti, nešerti: „Dabar stengiamės ją vyti gilyn į mišką – gal ten galų gale sutiks savo gentainių ar kaip nors kitaip pritaps laukinėje gamtoje.”
Žmonių draugijos ieškanti briedė į Smiltynę lapkričio viduryje atgabenta iš Šalčininkų apylinkių – ją parkui perleido tenykštis apželdinimo specialistas Marius Rupšlaukis.
Nuklydusią nuo bandos, o gal netekusią motinos jauniklę nuo medžiotojų kulkų pavasarį išgelbėjęs vyras savo sodyboje prijaukino laukinį žvėrį, kuriam dabar gresia nauji išbandymai.
Ėdesio prašinėjančiai jauniklei be žmonių paramos nebus lengva pramisti žiemą, jei miško paklotę užklos sniegas.
Nacionalinio parko darbuotojai labiausiai baiminasi nelaimių – tamsoje iš miško į plentą išbėgusi briedė gali sukelti avarijų.
Susidūrimų su briedžiais Kuršių nerijoje jau būta – miškuose gyvena apie 40 šių gyvūnų.