Tik antradienio vakarą vėjo gūsiai aprimo iki 10,1 metro per sekundę. Dieną jis gūsiais siekė iki 21 metrų per sekundę.
Galingas vėjas pridarė nuostolių, tačiau jie nebuvo tokie dideli, kaip po lapkričio 28-osios vėtros. Tada Šilutėje siautė 31 metro per sekundę uraganas.
Lapkričio 28 dieną didžiausias vėjo greitis, išmatuotas 10 metrų aukštyje, daug kur siekė 20–26 metrus per sekundę, Laukuvoje – 28 m/s, o Klaipėdoje ir Šilutėje – 31 m/s. Klaipėdoje 24 metrų aukštyje didžiausias vėjo greitis siekė net 33 m/s.
Tada audra Baltijos jūroje sukėlė aukštas bangas, jos stabdė Kuršių marių vandens tėkmę. Kartu tvenkė Nemuno, Minijos žiotis, ir poplūdžio vanduo ėmė skandinti žemumas. Dabar jų po vandeniu Šilutės rajone slūgso 8,6 tūkst. hektarų, apie 1 tūkst. ha - Klaipėdos rajone.
Bet nuo gruodžio 20-osios krašte upių vandens lygiai pamažu krito, užlietų aštuonių rajoninių ir aštuoniolikos vietinių kelių atkarpos seklėjo. Nors vis dar apie dešimt kilometrų jų yra po vandeniu.
Nuo Kalėdų pradėjęs stiprėti, o antradienį jau nemaža jėga – iki 22 metrų per sekundę gūsiuose - įsišėlęs vėjas vėl ėmė stabdyti ištvinusių upių tėkmę, ir jų baseinai Nemuno deltoje vėl pradėjo kilti. Taip – jau dvi paros iš eilės.
Tad Rusnės salos gilumoje, vietos žvejų prieplaukoje Pakalnės kaime, motorlaiviai jau kone lipa ant krantinių, kurios yra plačiai užlietos ištvinusios upės vandeniu. Šilutės pramoginių laivų prieplaukoje krantines taip pat semia vanduo, neatlaikė ir susmuko vienas tiltelis. Beje, statinys beveik naujas, kainavęs keliolika milijonų litų.
Lapkričio gale siautusio uragano išvartytų medžių iš įmirkusių plotų dar nespėta visur ištraukti ir išvežti, o antradienį virto jau kiti. Į Pagėgių ir Tauragės kelius kelis kartus teko vykti ugniagesių tarnyboms, jos šalino virtuolius nuo važiuojamosios kelio dalies.