Maždaug prieš mėnesį, vos persikrausčius į naujas patalpas „Tautmilės prieglaudėlę“ Vilniuje okupavo būrys naujokų keturkojų: pamirštų, niekam nereikalingų, kažkam sutrukdžiusių. Čia pasirodė ir neregėto grožio dalmanino ir labradoro mišrūnų šeimynėlė. Namuose, kuriuose gimė, jie irgi buvo laikomi tik gamtos išdaiga. O kur keliauja visi nelaukti stebuklai? Žinoma: po žeme, į ežerą, į konteinerį, į sanitarinę tarnybą arba - geriausiu atveju - į gyvūnų prieglaudėlę.
Šįkart šuniukams pasisekė, kad buvo tokie žavūs, gražūs, proporcingi, tad žiūrint į tokius turbūt nekilo ranka nuskriausti. Bet kadangi jie vis tiek nereikalingi, nukeliavo į Tautmilės ir jos savanorių globą. Čia šuniukai atrodė laimingi, dūko, stiprinosi, mokėsi draugauti su kitais gyventojais ir, aišku, laukė savo šeimininkų.
O laukti jų ilgai neteko. Kiekvienam atėjusiam į prieglaudėlę akys vis kliuvo už šios gražuolių kompanijos, tad kelios dienos - ir mažyliai vienas po kito iškeliavo pas naujuosius šeimininkus!
Bet vienai dalmatinukei nepasisekė. Ji rado šeimininkus: iš pažiūros puikius, atsakingus ir ją mylėsiančius žmones. Bet tai, kas įvyko paskui, numatyti buvo sunku. Išlydėdama dalmatinukę Tautmilė, kaip visada, pasirašė dovanojimo sutartį, kuri numato, kad aplinkybėms pasikeitus arba apsigalvojus šeimininkas bet kada gali grąžinti šuniuką atgal ir jokiu būdu neišmesti į gatvę ir nepriduoti į „Grindą“.
Tautmilė paaiškino, kas yra „Grinda“ ir kokie pavojai ten laukia šuniukų. Žinoma, būsimieji šeimininkai supratingai linkčiojo galvą ir žadėjo, jei tik iškils bėda, kreiptis tik į Tautmilę.
Prieš pat naujuosius Tautmilės komandos savanorė Simona šią dalmatinukę visai atsitiktinai rado ne kur kitur, o „Grindoje“. Sudraskyta kojyte, skaudančiu šoneliu ir kosinčią. Žmonės, ten atvežę dalmatinukę, pasakė radę ją prie savo namų durų. Tai buvo bjaurus melas, nes atnešusiųjų gyvūną į „Grindą“ pavardė sutapo su žmonių, kurie priglaudė šią mažylę iš Tautmilės.
Negražiai atsikratę pabodusio žaisliuko žmonės ramiai išvažiavo švęsti Naujųjų. O mažylė dalmatinukė sudaužyta širdele grįžo į nors ir laikinus, bet saugius namus. Šiuo metu ją globoja savanorė Simona.
Iš visos šios liūdnos istorijos tikimės tik vieno - kad ji baigsis gražiai! Tegul ši šimtas pirmoji dalmatinukė Naujųjų metų proga pradeda savo naują laimingą gyvenimą. Mažylei dabar - maždaug 2,5 mėnesio, ji linksma, judri, padūkusi, juokinga, puikiai sutaria su kitais namų gyventojais, nori meilės, atsidėkodama besąlygiška ištikimybe.
Dėl dalmatinukės skambučių laukia Simona (8 655 38244) arba Tautmilė (8 650 71786).