Pagėgių savivaldybės taryba, kaip ir kitos Lietuvos savivalybės, yra patvirtinusi gyvūnų laikymo ir priežiūros taisykles, kurių gyventojai privalo laikytis. Pagal tas taisykles draudžiama gyvūnus išleisti vienus į laiptines, kiemus, nepriklausomai nuo to, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų, tačiau dažnai šių taisyklių nėra paisoma.
Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė sveikatai ir sanitarijai Irena Levickienė atkreipė krašto gyventojų dėmesį, kad gyvūnas nėra daiktas - tai gyvas padaras, prieš kurį visi turi jausti atsakomybę. Juk ne paslaptis, kad nemažą benamių gyvūnų dalį sudaro buvę naminiai gyvūnai, kurie paliekami likimo valiai ir tampa niekam nereikalingi.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d. nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Už šį pažeidimą sankcijoje numatytas įspėjimas arba bauda iki dviejų šimtų litų.
Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Neseniai Savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai patvirtinta Benamių gyvūnų priežiūros kontrolės ir prevencinių priemonių Pagėgių savivaldybėje 2012 metų programa. Kiek lėšų reikės jai įgyvendinti, neužsimenama. O štai 2011 metais benamių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, naikinimo ir globos paslaugų organizavimui iš Pagėgių savivaldybės biudžeto skirta 6 329 Lt. Šie pinigai sumokėti ,,Jurbarko komunalininko” bendrovei, su kuria pagėgiškiai yra sudarę sutartį.
Šiemet Pagėgių savivaldybės teritorijoje organizuoti trys „Jurbarko komunalininko“ darbuotojų iškvietimai, kurių metu buvo sugauti 38 valkataujantys šunys.
Tarybos narys, opozicijos atstovas Romualdas Jarusevičius posėdyje visai rimtai pareiškė, kad iš tų 38-ių sugautų šunų apie du trečdalius gyventojai atsiėmė. R.Jarusevičius siūlė, kad po tuos septynis-aštuonis šunis galėtų už dyką sugaudyti ir patys seniūnijų darbuotojai (be jurbarkiškių bendrovės pagalbos). Tada, pasak jo, tie tūkstančiai nebūtų išleidžiami bereikalingai.