Apie neįtikėtinai šiltus viduržiemio orus, su tuo susijusias gamtos anomalijas ir apie jų poveikį žemės ūkiui „Lietuvos ryto” televizijos laidos „Lietuva tiesiogiai” vedėjo Edmundo Jakilaičio pokalbis su klimatologe Audrone Galvonaite, žemės ūkio ministru Kazimieru Starkevičiumi ir gamtininku Selemonu Paltanavičiumi.
– Kaip ši žiema atrodo, palyginti su daugiamečiais stebėjimais?
A.Galvonaitė: Tai ne pirma tokia neįprasta žiema. 2007–2008 metais buvo labai panaši situacija. Pasnigo tik lapkričio 10-ąją, ir tuo žiema pasibaigė.
Tačiau sniego iškrito – snigo, pavyzdžiui, Bangladeše, Pietų Kinijoje, kur iššalo apie 10 proc. miškų, Indijoje – ten žmonės, pamatę sniegą, nežinojo, ką daryti, nes namai nepritaikyti.
Jeigu lyginsime paskirus mėnesius, praėjęs gruodis neviršijo rekordo – per visą mūsų stebėjimų laikotarpį šis mėnuo šilčiausias buvo 2006 metais.
Vilniuje orai stebimi 240 metų, kituose šalies miestuose pradėti stebėti prieš šimtą ar dar mažiau metų.
– Ar galima teigti, kad Lietuvoje šiltėja klimatas?
A.G.: Taip. Nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio vidutinė metinė temperatūra tik kyla. Šilčiausi metai buvo 2008-aisiais.
– Vaivorykštė, pradedanti žaliuoti pieva, kraunami pumpurai, grybai sausio pradžioje – ar tai yra anomalija gamtoje, ar prie to jau reikia priprasti?
S.Paltanavičius: Tuos terminus reikėtų vartoti atsargiai. Mes galbūt dažnai vieni norėtume turėti Lietuvoje tai, ko daugiau niekas Žemėje neturi.
Nieko keista, kad dabar auga voveraitės, o Labanoro girioje galima pasirinkti šviežių žaliuokių.
Tikrai prisimenu ne vieną žiemą, kai neišskrido vandens paukščiai. Dabar jie taip pat dar puikiai gyvena Lietuvoje.
Mes dažnai žiūrime į savo sodo, darželio augalus ir stebimės, kad jie sprogsta, žydi. Tačiau tai įvežti augalai, tokie orai jiems primena atšilimą, koks būna po ilgos žiemos jų kilmės šalyje Sibire. Tačiau mūsiškiai augalai to nedaro.
– Ar tokia žiema žemės ūkiui gali sukelti nuostolių?
K.Starkevičius: Kol kas didelio pavojaus nėra, nes buvo ilgas sausas ruduo – nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio beveik nelijo, žemė išdžiūvo, todėl dabar pasitaikantį lietų ji puikiai sugeria.
Pavojų atsirastų, jeigu staiga užšaltų – spūstelėtų daugiau nei 10 laipsnių šalčio ir nebūtų sniego.
Bet jeigu pašaltų ir sniego patalas užklotų – būtų tvarka. Pavojingiausi yra polydžiai – kai atleidžia ir paskui vėl užšąla.
– Gal svarstoma, kokias kultūras ateityje reikėtų veisti, jeigu klimatas ir toliau šils?
K.S.: Specialistai numato, kad pasaulio klimatas šiltės iki 2050 metų. Tos kultūros, pavyzdžiui, grūdinės, kurios Lietuvoje anksčiau derėdavo prasčiau – gaudavome mažesnį jų derlių arba kokybė būdavo prastesnė, gali suvešėti.
Esame atlikę tam tikrus tyrimus, parengę rekomendacijų.
Pavyzdžiui, Panevėžio rajone patariama gyvulius ilgesnį laiką laikyti lauke.
Ir dabar yra fermų, kuriose mėsiniams galvijams reikia tik tam tikros pašiūrės, į kurią jie ateitų pasislėpti nuo vėjo, atsigerti.
– Bet daryti investicijas dėl klimato atšilimo – rizikinga. O jeigu po dviejų šiltų žiemų ateis tokia kaip pernai, bus 30 laipsnių šalčio?
K.S.: Laimi tie ūkininkai, kurie elgiasi atsargiai. Patariama pirkti mėsinius galvijus iš Skandinavijos – reikia pasimokyti iš kaimynų, pasižiūrėti, kokios ten sąlygos, ir pereiti prie mėsinių galvijų auginimo.
Anksčiau, prieš kokius 20 metų, nebuvo net įsivaizduojamos šaltos fermos, o dabar mes jų turime.
– Jau pernai esame rodę ūkininkus, kurie per metus sugeba užauginti du bulvių derlius. Tokių pavyzdžių gali tik daugėti?
K.S.: Taip, paeksperimentavo, turime tokių pavyzdžių. Aišku, jie anksti sėja, turi specialių veislių, naudoja aukštąsias technologijas. Tad ir užaugino du bulvių derlius. Tai rodo, kad klimatas keičiasi, ir mes turime tam ruoštis.
– Ar pastaruosius porą metų siautusios stichijos irgi susijusios su klimato kaita?
A.G.: Taip, keičiantis klimatui vis dažniau kartojasi ekstremalūs reiškiniai. Ir ši žiema yra tas pat. O pernai buvo labai šalta žiema.
Nors visi prognozavo, kad vėl bus šalta žiema, nieko panašaus neįvyko.
Atsiranda tokių reiškinių, kurie ne visai būdingi Lietuvai. Vasarą kankina didžiuliai karščiai, o su jais susiję ir kiti reiškiniai – škvalai, perkūnijos.
– Ekstremalūs reiškiniai turi įtakos ūkininkams.
K.S.: Anksčiau nė viena draudimo kompanija nenorėjo drausti pasėlių – tik pastatus.
Bet atsirado viena Vokietijos kompanija, kuri ėmė drausti pasėlius. Netrukus visi ėmė kalbėti, kad vokiečiai išsiveža mūsų pelną. Bet jiems treji pastarieji metai buvo nuostolingi.
O tai irgi siejama su klimato kaita, nes pernai įšalo 40 proc. žieminių kviečių ir 80 proc. rapsų. Tai skatina ūkininkus draustis. Su gamta nepakovosi.