Prieš savaitę Klaipėdoje praūžusi audra pridarė nuostolių vietiniams žvejams. Lrytas.lt skaitytojas Julius vaikštinėdamas prie Melnragės molo užfiksavo jūros bangų suniokotą žvejų pašiūrę. Viena sandėliuko siena visiškai išgriauta, viduje matėsi sudėti žvejų reikmenys. Laikytus daiktus bangos traukė į jūrą.
„Mėtėsi plytgaliai, žvejų įranga. Mačiau, kad netoliese stovėjo žmonės, galbūt savininkai. Matyt, svarstė, kaip susirinkti daiktus. Juos sugaudyti buvo galima apsiavaus ilgaaulius žvejų batus“, - sakė bangų plaunamą sandėlį stebėjęs Julius.
Retkarčiais siaučiančia jūra pasigrožėti nuvažiuojantis klaipėdietis apgailestavo, kad šią audringą žiemą jūra beveik išplovė visą paplūdimį: „Labai daug metrų dingo“.
Klaipėdos savivaldybės teigimu, žvejai turėtų stebėti orų prognozes ir numatyti, kad jų turtą, stovintį ant jūros kranto, gali pasiglemžti bangos.
Audrų išplautą paplūdimį ir apardytą kopagūbrį apžiūrėjo Aplinkos ministerijos specialistai. Jie į Melnragę nutarė užsukti važiuodami iš Palangos – ten audra tai pat stipriai apgadino paplūdimius. Specialistus pasikvietė Palangos miesto savivaldybė.
Klaipėdos savivaldybės darbuotojai tikino, jog jiems niekas apie vizitą nepranešė. „Visi buvome labai nustebę, kad kažkas kažką suorganizavo ir mūsų neinformavo. Atvažiavo specialistai iš Aplinkos ministerijos, tačiau mūsų nepanoro pasikviesti“, - sakė Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
Pajūrio juostos tvarkymo programą organizuoja ir rengia Aplinkos ministerija. L.Dūda piktinosi, kad Klaipėdos savivaldybės specialistai nėra matę šios programos ir nėra su ja supažindinti: „Tos programos nematėme, niekas mūsų nesupažindino. Palangai jie kažkiek milijonų suras, tačiau mūsų paplūdimių maitinimui pinigų nėra“.
„Tai buvo planinė išvyka, nes audra pakenkė ir Palangos paplūdimiams. Vykta dėl to, kad Palangos miesto savivaldybė pati organizavo diskusiją šia tema ir kėlė klausimą ką dabar daryti“, - sakė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys.
Pasak jo, Klaipėdos savivaldybė iki šiol nieko ypatingo nedarė dėl Melnragėje plaunamų paplūdimių. Sužinoję, kad ministerijos specialistai lankysis Palangoje, buvo paprašyta įvertinti ir Melnragės situaciją.
„Paprašėme pagalbos, jie važiavo pro šalį, tad užsuko. Klaipėdos savivaldybė iš viso nėra kėlusi šios problemos“, - aiškino A.Kairys.
A.Kairys tikina, jog po kažkurio laiko, paplūdimys turėtų liautis iręs: „Matosi, kad krantas dar formuojasi. Po kažkurio laiko plaunamas krantas pasieks savo formą ir liausis siaurėti. Tačiau kur jis sustos, sunku pasakyti“.
„Prieš devyniolika metų Melnragės paplūdimio plotis siekė 70 metrų. Šiuo metu po visų audrų, kai buvo pakilęs vandens lygis matyti, kad paplūdimio praktiškai nėra likę. Bet tai nėra išskirtinis atvejis. Šis, apytiksliai 300 metrų ruožas, yra ardomas metai iš metų“, - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Jis vadovauja ministro įsakymu sudarytai Pajūrio krantų tvarkymo programos konsultacinei darbo grupei.
Anot jo, Klaipėdos savivaldybė turėtų apsispręsti, ką norėtų matyti Melnragėje. Galimi du variantai – arba poilsinė zona, arba giliavandenis uostas. Priėmus sprendimą, bus galima imtis atitinkamų veiksmų.
Krantotvarkos specialistų nuomone, racionaliausia šioje vietoje formuoti pramoninę uosto atkarpą. Tuomet būtų suformuota krantinė ir apsaugotas kopagūbris.
„Pirmiausia reikia pašalinti senus žvejų sandėliukus. Visur mėtosi betono luitai. Reikia sutvarkyti ir padaryti normalią prieplauką su krantine. Galimas ir kitas variantas – suformuoti krantinę ir palikti poilsinę teritoriją“, - sakė L.Budrys. Tačiau jo nuomone, atstatyti buvusius paplūdimius praktiškai neįmanoma ir kažin ar reikalinga.
Šiuo metu krantotvarkos specialistams svarbiausi Palangos paplūdimiai. Praėjusią savaitę buvo įsitikinta, kad Palanga labiausiai kenčia nuo paplūdimių erozijos. Jeigu paplūdimiai negautų smėlio papildymų, jūros vanduo per kelerius metus būtų galėjęs prasilaužti net į Palangos miesto teritoriją.
„Biurokratiškai žvelgiant, ministerija neprivalo tvarkyti savivaldybės teritorijų. Tačiau matydami, kad Palanga nesugebės susitvarkyti, buvo imtasi iniciatyvos. Programa yra tęstinė.
Reikės žiūrėti ir Melnragės vietą. Tačiau turėtų būti judesys ir iš savivaldybės. Ar ministerija turi rankioti betono gabalus, ar nuvažiavusi žiūrėti, kur atsidūrė tie seni žvejų sandėliai? Jei čia suveikė pavydo jausmas, tai visai ne vietoje“, - Klaipėdos savivaldybės priekaištų nesuprato L.Budrys. Jis pridūrė, jog krantų tvarkymo programoje Melnragė yra trečia.
L.Budrys sutiko, kad Melnragės paplūdimys nėra pati geriausia vieta gėrėtis šėlstančia jūra. Anot jo, tragedijos nėra – apkramtytas kopagūbris ištvers dar ne vieną audrą. O nuslūgus vandeniui atsivers ir teoriniai paplūdimai: „Matysime tą patį prišnerkštą vaizdą“.