Bendrovės „Raseinių žuvininkystė” specialistai ketvirtadienį šalia savo įmonės tvenkinių Paupio kaime išvydo retą ir įspūdingą sparnuotį, kurio išskleistų sparnų ilgis – apie 2 metrus 40 centimetrų.
Jauna, nežieduota jūrinio erelio patelė negalėjo pakilti į orą. Dešinysis sparnas buvo smarkiai sužeistas – nuplėšta dalis odos ir pažeistos sausgyslės.
Didžiausias Lietuvoje plėšrusis paukštis buvo smarkiai sulysęs, nes pats nepajėgė susirasti lesalo.
Nors jūriniai ereliai ištvermingi, po savaitės paukštis tikriausiai būtų nugaišęs iš bado.
„Matyt, paukštis skrisdamas atsitrenkė į elektros laidus arba nukentėjo nuo lapės, su kuria susigrūmė dėl nustipusio žvėrelio”, – svarstė ornitologas Saulius Rumbutis, atvykęs į Raseinių rajoną gelbėti erelio.
Tuo tarpu Gyvūnų globėjų asociacijos vyriausioji specialistė Lolita Grėblikienė netikėtai buvo priversta lenktyniauti su išsigandusiu sparnuočiu.
Erelis nelaukė, kol L.Grėblikienė užmes ant jo specialų tinklą, – nukūrė tvenkinio link, o iš paskos bėgančiai gyvūnų globėjai teko rizikuoti gyvybe ir lipti ant netvirto ledo.
Paukštis tvenkinio pakraščiu nulėkė apie 100 metrų, o paskui prigludo prie ledo. Šiuo momentu pasinaudojusi L.Grėblikienė užmetė tinklą.
Kaune šiuo metu gydomas erelis per parą turi sulesti nuo 300 iki 800 gramų ėdesio, bet pats dar nepajėgia praryti nė kąsnelio. Per prievartą jam buvo sušertas upėtakis.
Žaizda sparne didelė, todėl abejojama, ar erelis iš viso kada nors galės skraidyti.
Šiomis dienomis veterinarijos specialistai nuspręs, ar jam gali padėti operacija. 2010 metais pasaulį išvydusi patelė sveria 4 kilogramus, nors turėtų sverti 6 kilogramus.
Jei sparnuotis daugiau negalės skraidyti, jis bus perkeltas į Užliedžių miestelyje (Kauno r.) esančią Gyvūnų globėjų asociacijos prieglaudą.
Joje jau gyvena vienas neskraidantis jūrinis erelis, pernai vasarą susižalojęs Šiaulių rajone.
Retais paukščiais rūpinamasi visame žemyne
* Lietuvoje yra apie 100 jūrinių erelių porų. Daugiausia jų veisiasi Šilutės rajone, Kuršių nerijoje.
* Šie paukščiai laisvėje gyvena iki 30 metų. Jie minta žuvimis, vandens paukščiais, o kai vandens telkinius aptraukia ledas – miškuose aptiktais negyvais žvėreliais.
* Jūriniai ereliai saugomi visoje Europoje. Lietuvos ornitologai jiems įkelia dirbtinius lizdus, žiemą prie ledų aptrauktų tvenkinių ir ežerų palieka žuvų, vištienos.