Novoplentos kaime gyvenanti poeto Alfonso Maldonio pusbrolio žmona Marijona Maldonienė šią žiemą priversta rūpintis jaunu gandru.
Šalia sodybos lizde ant elektros stulpo gandrų pora iš penkių išperėtų jauniklių vasaros pabaigoje vieną atstūmė ir išskrido į pietus tik su keturiais.
Likęs vienišas jauniklis sugrįžo į lizdą, o po pirmųjų šalnų vieną ar du kartus per dieną aplankydavo sodybos šeimininkę, kuri jį pavaišindavo žuvimis ar vištienos oda.
Kol nešalo, gandras pats susirasdavo maisto pievoje ir tvenkiniuose prie namų.
Tačiau 85 metų gandro globėja M.Maldonienė nerimauja, ką su paukščiu reikės daryti, kai artimiausiomis dienomis stipriau spūstelės šaltis.
Iškviesti Alytaus regiono gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras” darbuotojai buvo atvykę, tačiau jiems nepasisekė pagauti sveiko, stipraus ir sotaus paukščio.
Moteris dar tikisi, kad su sūnaus Mindaugo pagalba gandrą pavyks įvilioti į šiuo metu tuščią vištidę.
Paukštis žiemoja Lietuvoje jau 25 kartą
* Pas Miroslavo miestelyje (Alytaus r.) gyvenančius Veroniką ir Praną Bakūnus tvarte su vištomis gandras leidžia jau dvidešimt penktą žiemą. Jis čia uždaromas, kai pašąla ir pasninga.
* Paukštis reaguoja šaukiamas gandru ir labiausiai mėgsta žuvį, piene mirkytą batoną, sūrį, plaučius.
* Atšilus orams gandras laisvas vaikšto po kiemą ir aplink sodybą.
* 1987 metų gruodį P.Bakūnas su sūnumi rado jį pievoje kraujuojančiu sparnu ir parsinešė namo. Žaizda gijo beveik metus. Paukštis daugiau nebepakilo skrydžio.
* Visus tuos metus nuo pirmo pavasario jį įspūdingu šokiu pasveikina parskridęs giminaitis. Vasarą kartu vaikštinėja po pievas, o naktį svečias dažniausiai praleidžia ant kaimynų tvarto stogo.
* Bakūnams atrodo, jog jie rūpinasi gandro patele, kurios nepamiršta kažkokio tragiško įvykio atskirtas gandras.
* Ornitologai spėja, kad nelaisvėje nėra ilgiau gyvenančio už Bakūnų gandrą, nes šių paukščių gyvenimo trukmė apie 25–30 metų.