Ir žvejams mėgėjams, ir verslininkams stebėtinai šilta šiųmetė žiema leido motorlaiviais raižyti Kuršių marias skersai išilgai. Ir džiaugtis geru laimikiu. Bet šiomis dienomis jau prasideda šaktarpis. Kai „nei ledu, nei bradu“- tai reiškia judėjimo paralyžių dėl beužžšąlančių Kuršių marių ir Nemuno žiočių.
„Kol galutinai marios nesustatytos, reikia traukti ir gelbėti tinklus, jų šiemet lapkričio gale, kai siautė uraganas, dvi įmonės - „Venteris“ ir „Repa“ jau keliolika prarado. Tai yra kelių tūkstančių litų nuostoliai, todėl vyrai dabar dėmesingi, kad vėl šaltis, ledu marias kaustantis, darbo įrankių nepasiglemžtų“, - sako žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigutė Jokubauskienė.
Kuršių mariose iš viso žvejoja 49 įmonės. Iki reorganizacijos buvo 72. Kai kurios ties Juodkrante ir Nida jau buvo įmetusios netgi stintinius tinklus, ir laimikis tikrai nenuvylė. Stintų tuntai iš Baltijos jūros pakeliui į nerštavietes Nemuno žemupy jau yra pasiekusios kairiąją Kuršių marių priekrantę.
Jei ledas, stipriau spustelėjus speigui, marias galutinai surakins, šių žuvų migracija tikrai sulėtės. Tada prasidės poledinės žūklės mėgėjų , plūstančių į Neringos pusę, atlaidai.
Į ešerių žūklavietes Kuršių mariomis iki sienos su Rusijos federacijos Kaliningrado sritmi, kol ledas nesutvirtės iki 20-30 cm storio, įprastos pamario žvejų transporto priemonės ,savadarbiai visureigiai 'šumacheriai' nepajudės. Bet ir žvejus mėgėjus, ir verslinės žvejybos brigadas į žūklavietes už kelių ir keliolikos kilometrų per Kuršių marias iš Ventės ir Rusnės vežiojantis tradicinis ledo transportas jau paruoštas darbui. Tik reikia sulaukti valandos.
Beje, neseniai priimtos ATPK pataisos numatė baudas asmenims, kurie šiemet važinės ledu neregistruotomis , bet techninių apžiūrų transporto priemonėmis.
Tad prasidėjo vietinių vyrų galvosūkis – kaip įteisinti lengvų konstrukcijų patogius ir išbandytus pamario sniegaeigius, kurie velka ir roges su žmonėmis, ir dėžės su laimikiu. O įlūžusios nesunkiai yra ištraukiamos. Jei nepavyks jų įregistruoti, teks investuoti į naujų įsigijimą. Gal būt – gauti ES paramą.
Šiemet Kuršių mariose „Lampetros“ asociacijos žvejai verslininkai turi teisę sugauti tą patį limituotą žuvų kiekį – 480 tonų karšių ir 120 starkių. Duoną iš šio verslo pelno apie 200 pamario gyventojų. Kai prasidės stintmetis – į talką priims dar apie šimtą.
Ne tik žvejams palankūs orai dėl neužšalusių marių šią žiemą buvo. Ir vandens paukščiams – taip pat. „Jų neseniai suskaičiavome 22 tūkst. kartų daugiau, nei matėme per tradicinę apskaitą pernai tokiu metų lauku...“, - juokiasi Ventės rago vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys.
Pernai tokiu metų laiku spigino šaltis, ir teko užtikti tik vieną paukštelį. O šiemet – iš viso 22 tūkstančius. „Baltaskruostės berniklės ir dabar goglinėja, ančių, žąsų, gulbių pulkai dar ne visi į Lenkijos pusę patraukė, dar lūkuriuoja, kol marias galutinai ledas užtrauks“, - sako V.Jusys.