„Orai tokie, kad situacija nėra palanki teršalų išsisklaidymui, - aiškina Z.Šilienė. - Prognozuojame, kad teršalų kiekis ore tik didės. Kietosios dalelės – blogiausiai išsklaidomos, o ir taršos šaltinių daug. Tai degimo produktai iš stacionarių ir mobilių šaltinių, kuro deginimo įrenginių. Esant tokiems orams, sąlygos kauptis kietosioms dalelėms palankios.“
Kietųjų dalelių koncentracija vertinama dienomis ir lyginama su paros ribine verte. „Vakar viršijimas užfiksuotas vienoje Vilniaus stotyje ir Šiauliuose“, - sako Z.Šilienė. Pasak aplinkosaugininkės, Vilniaus mieste tarša netolygi. Pavyzdžiui, Lazdynuose kietųjų dalelių koncentracija nėra didelė. Daugiausia teršalų užfiksuota Žirmūnų stotyje, esančioje prie pat gatvės, netoli Kareivių-Kalvarijų gatvių sankryžos. „Ten transporto srautai gana intensyvūs“, - aiškina Z.Šilienė.
Vilniaus Senamiestyje oras švaresnis, nei Žirmūnuose, bet ne toks švarus, kaip Lazdynų mikrorajone. Bet gyvenantiems ar dirbantiems centre džiūgauti nereikėtų. Dėl palyginti tankaus apstatymo teršalų sklaidos sąlygos yra blogos. Turi reikšmės ir šildymo specifika – daug kur įrengti židiniai. Kietųjų dalelių normos čia dar neviršytos tik dėl to, kad ką tik buvo savaitgalis, anticiklono orų masė dar pakankamai šviežia. Bet kuo toliau – tuo daugiau kietųjų dalelių kaupsis.
„Kietųjų dalelių tik daugės, kol laikysis giedra ir šalčiai, - sako Z.Šilienė. - Kai šalta – intensyviau kūrenama, ir į orą patenka daugiau teršalų. Kadangi anticiklonas artėja, vėjas silpnas ir artimiausiomis dienomis nenusimato, kad taptų stipresnis. Tad situacija negerės.“
Esant dideliam oro užterštumui, gyventojams nepatariama lauke intensyviai užsiimti kokia nors aktyvia veikla. Reikėtų daugiau būti patalpose, vengti vaikščioti prie gatvių. „Jeigu kaminas rūksta – nieko baisaus, - ramina Z.Šilienė. - Šiltieji išmetimai, išmetami į viršų, sklaidosi aukščiau, ne prie žemės. O teršalai, išmetami prie žemės – žinoma, pro žmonių nosis keliauja.“
Sveikatai pavojinga kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija ore laikoma 50 mikrogramų kubiniame metre. Tai paros vidurkis, o konkretūs matavimai per parą gali svyruoti. „Pavyzdžiui, Žirmūnuose, kur sekmadienį užfiksuotas normos viršijimas, žemiausia koncentracija buvo apie 35 mikrogramus, o aukščiausia – apie 75“, - sako aplinkosaugininkė.
Kietosioms dalelėms nustatyta dar viena norma – dienų, kada viršijama leistina paros riba, turi būti ne daugiau kaip 35 per metus. Jeigu tokių užterštų dienų mažiau – ilgalaikio poveikio sveikatai būti neturėtų, tačiau tuo metu, kai ore daug kietųjų dalelių, žmogus gali jaustis blogai, nepatogiai. „Jeigu žmogus išbūtų visą parą tokioje vietoje, kur kietųjų dalelių koncentracija didesnė kaip 50 mikrogramų, galėtume kalbėti apie žalą sveikatai – chroniškų ligų paūmėjimus, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų susirgimus“, - sako Z.Šilienė.
Lietuvoje metiniai oro taršos rodikliai, palyginti su kitomis Europos šalimis, ne tokie jau ir blogi. „Metai metams nelygu, - aiškina aplinkosaugininkė. - Pavyzdžiui, 2011 metais nė vienoje stotyje norma nebuvo viršyta daugiau kaip 35 dienas. Daugiausia – vienoje stotyje užfiksuota 34 dienos. O 2010 m. padėtis buvo blogesnė. Net keturiose Lietuvos stotyse, ne vien apie Vilnių, buvo užfiksuota 41 diena, kai buvo viršytas tas kriterijus.“
Pasak Z.Šilienės, didieji Lietuvos miestai nėra tokie užteršti, kaip didieji Vakarų Europos miestai. „Vilnius – palyginti nedidelis miestas. Didesniuose miestuose padėtis blogesnė. Kuo didesnis miestas - tuo daugiau taršos šaltinių, tuo sunkiau su ta tarša kovoti. Dar blogiau pietiniuose miestuose. Pas mus paprastai viršijimai būna arba žiemą, kai atšąla ir vyksta intensyvus kūrenimas, arba pavasarį, kai po žiemos nespėjamos nuvalyti gatvės. O pietų šalyse tokie periodai gali kartotis ir vasarą dėl sausų orų.“
Lyginant su milijoniniais Europos miestais, mūsų padėtis, pasak Z.Šilienės, kur kas geresnė, bet šiaurinėse šalyse, Skandinavijoje padėtis geresnė, nei pas mus. Ten orai nepastovesni, nei Lietuvoje, todėl ypač mažesniuose šiaurės šalių miestuose oras švaresnis.