Bet poledinės žūklės mėgėjai jau ieško ir žymi saugiausio ir patikimiausio ledo kelius į žūklavietes prie žuvingų vietų . Jie veda Kaliningrado srities pasienio link, prie gilesnių vietų ir akmeningo dugno, kur paprastai telkiasi didieji Kuršių marių ešeriai.
Vakar pirmieji rizikavusieji ir neįlūžusieji žvejai ženklino taką įsmeigtomis tarp ledo plyšių šakomis, o šiandien grupelės vyrų rogutėmis atsivežė smulkesnių šakų ir jomis kloja kūlgrindas. Taip tikimasis sustiprinti ledo storį, kai nakties speigas jas prikepins prie ledo dangos.
Šis ledo storinimo metodas yra nuo senovės pamario žmonių žinomas ir palyginti efektyvus.
Beje, Hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje skelbiama, jog ledas ties Ventės ragu Kuršių mariose jau yra 15 centimetrų storio, o marios – visai užšalusios. Apie properšas – neužsiminta, nors jų - apstu.
Jūriniai ereliai, klykuolės, dančiasnapiai properšose dar ieško ir randa pakankamai maisto.
„Bet žmonės, tarp jų laviruojantys ir gyvybe rizikuojantys tik dėl pomėgio pasėdėti su meškere prie eketės, o ne iš bado dėl laimikio, negalvoja, jog nelaimės atveju daug pajėgų turi gelbėti jų gyvybes, - sako Šilutės savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas.
Jis prisimena 2004-uosius, kai Kuršių marių lede sausio -vasario mėnesiais šešis kartus buvo įlūžę arba atskilusių lyčių gilyn į marias nunešti 214 žmonių. Teko telkti didžiules viso Klaipėdos krašto gelbėjimo darbų pajėgas, kad aukų būtų išvengta.
2005 metais kovo mėnesį organizuotos šešios gelbėjimo akcijos, nuo lūžtančio ledo kariniu sraigtasparniu arba pasieniečių laivu su oro pagalve iš viso nukelti ir į krantą nugabenti 17 žmonių, 2007-ųjų vasario 16-ąją įlūžo 10, 2009 – du vyrai.
„Dar kartą noriu priminti tiems, kas jau rizikuoja vaikščioti Kuršių marių ir kitų neseniai užšalusių vandens telkinių ledu – būkite atsargūs, elkitės atsakingai, saugokite savo gyvybes. Nes išteklių jas gelbėti yra nepakankamai, geriau bėdos neieškoti“, - sako R.Renčeliauskas.