Vietos reikia ir žmonėms
„Kas gyvūnais rūpinasi? Žmonės. Todėl mes turime sukurti erdvę ir jiems“, - apie idėją gyvūnų prieglaudą jungti su dienos centru sako gyvūnų globos organizacijos „Penkta koja“ steigėjas Paulius Boreika.
„Poreikis globoti gyvūnus didelis, žmonės nori padėti, ir mūsų tikslas – suteikti jiems tinkamas sąlygas, - sako P. Boreika. - Norime sukurti prieglaudą, kuri nebūtų vargo, skausmo namai, ne mirtininkų getas, o ryškiomis, gražiomis spalvomis švytintis pastatas, kuriame gyvūnai laukia namų ir juos randa. Kartais gyvūnas ir metus pas mus pragyvena, bet galiausiai vis vien randa namus“.
Pasak „Penktos kojos“ steigėjo, Lietuvoje yra daug šeimų, kurios neturi galimybių laikyti gyvūnų, nes gyvena mažuose butuose. „Ir labai teisingai daro, kad neįsigyja augintinio, nors vaikai ir labai nori“, - sako jis.
Dienos centrui planuojama įrengti visą antrąjį prieglaudos pastato aukštą. „Norime namą padaryti jaukų, kad ir vietiniai vaikai galėtų čia ateiti, netgi pamokas paruošti. Jie Linksmakalnyje jau labai laukia, kada centras atsidarys“, - sako P. Boreika.
Pati geriausia landynė
Gyvūnų prieglaudą – dienos centrą Linksmakalnyje „Penktos kojos“ aktyvistai pradėjo įrenginėti lapkritį. Per porą mėnesių spėjo apsitvarkyti ir pakeisti stogą. „Mūsų tikslas – ten įžengti dar šiais metais“, - sako P. Boreika, bet pripažįsta, kad viskas priklausys nuo finansų.
„Penkta koja“ pastatą įsigijo už 92 tūkst. litų. 52 tūkst. litų suma buvo surinkta už gyventojų pervestus 2 proc. paramos, 10 tūkst. paaukojo akcinė bendrovė „Lytagra“, o 30 tūkst. - asmeninės lėšos, tai yra, paimta paskola.
P. Boreika pasakoja, kad pastatas buvo labai apleistas. Gal 15-20 metų jis stovėjo nenaudojamas. „Linksmakalnis yra buvęs karinis miestelis. Vietos gyventojai sakė, kad tame pastate anksčiau buvo valgykla, kareivių patalpos. Labai seniai tame pastate buvo ir biblioteka, o pati paskutinė pastato paskirtis buvusi parduotuvė – tai įrašyta ir Registrų centro dokumentuose“, - pasakoja jis.
Pastaruoju metu name rinkdavosi asocialūs asmenys, gerdavo. Mėtėsi buteliai, švirkštai – savanoriams teko visa tai iššluoti. Išvogta viskas, ką įmanoma išvogti ir bent už kažkiek parduoti – metalas ir net raudonos degto molio plytos, nes jos brangios, „carinės“. Dėl to namas buvo apgriuvęs. Tačiau gyvūnų mylėtojams jis vis vien atrodė pats geriausias.
Gyvūnų prieglaudai tinkamo pastato „Penkta koja“ ieškojo su Kauno rajono savivaldybe tarp parduodamų iš Turto fondo. „Šitas pastatas atitiko mūsų poreikius“, - sako P. Boreika. Tiko kaina, nedidelis atstumas nuo Kauno, patogus susisiekimas – iš Kauno dažnai važinėja mikroautobusai, asfaltuotas privažiavimas. Labai svarbu, kad pastatas nėra įsiterpęs tarp gyvenamųjų namų – stovi gana atokiai.
Dirba savaitgaliais
Dabar name prasideda vidaus darbai. „Pinigų reikės daug, nes norisi ne kosmetiškai pasiremontuoti, o įsirengti kapitaliai, kad gyvūnų prieglauda atitiktų visus standartus. Kad būtų garso izoliacija, vėdinimas ir visa kita, kas būdinga vakarietiškoms prieglaudoms“, - sako „Penktos kojos“ steigėjas.
Statybinės medžiagos kainuoja brangiai, bet gyvūnų globėjai ieško rėmėjų, kurie prekiauja statybinėmis medžiagomis ir gali padėti. Visą stogo skardą „Penktai kojai“ padovanojo „Lytagra“ - jos vertė apie 15 tūkst. litų.
Darbai vyksta iš principo tik savaitgaliais. Tada Linksmakalnyje susirenka „Penktos kojos“ savanoriai – visi, kas gali padėti, ir dirba griovimo, nešimo, ardymo darbus. Kitomis dienomis tą daryti sunku, nes visi – dirbantys žmonės. Pats P. Boreika yra finansininkas, investuotojas bei lektorius, skaitantis paskaitas verslo tematika.
„Penkta koja“ turi tik vieną darbuotoją, gaunantį atlyginimą už savo darbą – tai direktorė Agnė Volockytė. Jos atlyginimas „ant popieriaus“, neatskaičius mokesčių – 50 Lt.
Namuose globoja nedaug
Šiuo metu „Penkta koja“ šunų globoja apie 100, kačių – apie 15. Dauguma gyvūnų glaudžiasi laikinoje prieglaudoje Kaune Aleksote, kur gyvūnų globėjams suteikusi patalpas viena įmonė. Joje - apie 70 šunų. Žiemą mažiausi, trumpaplaukiai šuniukai buvo išvežti į veterinarijos stacionarą, kad nesušaltų, tačiau tai nemažai kainavo. Dabar šunys jau perkelti į voljerus lauke, katėms įrengtas senas nenaudojamas autobusas.
Kitaip nei kai kuriose kitose savanoriškose gyvūnų globėjų organizacijose, savanoriai savo namuose glaudžia nedaug keturkojų. Iš principo – tik ypatingos priežiūros reikalaujančius jauniklius ir sergančius. P. Boreika be savo dviejų šunų dar turi vieną globotinį. Bet, pasak „Penktos kojos“ steigėjo, iš namų gyvūną padovanoti lengviau, nei iš voljero.
Į laikinas prieglaudos patalpas Aleksote maitinti gyvūnų, vedžioti šunų ateina labai daug jaunimo. Savaitgaliais, pasak pašnekovo, kartais susirenka net iki 30 žmonių.
Kiekvieną dieną kažkas išverda ir atveža košės. Košės maišomos su sausu maistu, konservais. Kažkas atveža mėsos. Pasak finansininko P. Boreikos, sukurta didelė sistema, kuri funkcionuoja kaip savotiška finansų piramidė. „Kaip ten visi vienas kitam perskolina, taip ir čia visi vienas kitam padeda, ir tęsiasi nenutrūkstama grandinė, - sako jis. - Žmonės susitaria tarpusavyje, kas kada gali atvažiuoti, ką gali padaryti“.
P. Boreika kartais netgi pats stebisi, kad savanoriams, kurių nei vienam šis darbas nėraq pagrindinis užsiėmimas, pavyksta padaryti tiek daug. „Nuostabu, kai žmonės susitelkia ir daug darbų padaro“, - sako jis.
Organizacija visuomet laukia iniciatyvių žmonių, galinčių padėti pagalba ar patarimu.
"Penktos kojos" kontaktai:
tel: 868520133