„Anksčiau Užupyje bebrų nebūdavo. Tačiau rudenį pastebėjome jų išvartytus medžius. Įdomu, kas čia dėsis netrukus, kai bebrai ims ieškoti šviežio maisto”, – svarstė Aukštaičių gatvėje gyvenantis vilnietis Donatas Stragūnas.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius gyventojus ramina – bebrai gali būti ir naudingi sostinės kraštovaizdžiui.
Gamtininko teigimu, gamtai netgi būtų į naudą, jeigu bebrai pavasarį praretintų Vilnios pakrantėje įsigalėjusią žilvičių ar uosialapių klevų populiaciją.
„Pavyzdžiui, uosialapiai klevai – invazinis augalas. Tai agresyvi rūšis, jie medienai nenaudojami.
Uosialapiai klevai išstumia mūsų medžius, žolinius augalus”, – sakė gamtininkas S.Paltanavičius.
Į Užupio tvenkinius bebrai atkeliauja iš Vilnios upės.
„Bebrai – ne kurmiai, todėl natūralu, kad jie sutinkami ir gana toli nuo upių, ežerų.
Labiausiai gyventojus bebrai gali išgąsdinti kovo ir balandžio mėnesiais – jie bus išsiilgę šviežio maisto, grauš medžius, krūmus, tačiau jau gegužę jie pradės misti žolėmis”, – sakė S.Paltanavičius.
Jis patarė, kaip nuo aštrių bebrų dantų apsaugoti vertingus medžius – kamienus reikia keliems mėnesiams apvynioti tinkleliu iš vielos.
„Tada bebrai negrauš tų medžių, kuriuos nori išsaugoti gyventojai.
Jie rinksis menkaverčius augalus”, – teigė S.Paltanavičius.