„Tokių vaizdų Alksnynės kraštovaizdžio draustinyje dar nemačiau.
Apsauginis kopagūbris atrodo kaip smėlio karjeras. Jį išklampojo sunkvežimiai, gabenę iš kirtaviečių susmulkintas kalnapušes”, – miško kirtėjų pėdsakais draustinyje stebėjosi neringiškis Regimantas Drungilas.
Ne tik jį vieną jaudina nusiaubti plotai.
Pamatę ant kopagūbrio burzgiančią gremėzdišką medienos smulkinimo techniką, per kopagūbrį važiuojančius savivarčius, sunerimo ir kiti Kuršių nerijos gyventojai.
Gabeno trumpiausiu keliu
Medkirčiai jiems aiškino, kad KNNP direkcijos užsakymu atliekami lydiminiai kirtimai – reikia pašalinti pasenusias kalnapušes.
KNNP konkursą laimėjusios įmonės „Grensena” sunkvežimiai susmulkintos medienos masę gabeno trumpiausiu keliu – pušimis apaugusio apsauginio kopagūbrio keliukais.
Užteko keliskart persiristi su biodegalų prikimštu kėbulu, ir proskynose atsivėrė randai. Kai kur vėžių gylis siekia 40–50 centimetrų.
Nutirpus sniegui atsivėrė dar klaikesnis vaizdas.
„Kelis dešimtmečius naudotas keliukas suniokotas be gailesčio. Išklampoję žvyruotas proskynas, medkirčiai važinėjo išilgai kopagūbrio.
Ten ratų paliktos vėžės dar gilesnės, pravažiuoti neįmanoma. Nežinome, ką jie pridarė kitose vietose”, – sielojosi anksčiau daug metų Kuršių nerijoje aplinkosaugos inspektoriumi dirbęs R.Drungilas.
Būta ir kitokios tvarkos
Vakar nusiaubtus plotus apžiūrėję valstybinių miškų kontrolės specialistai tik skėsčiojo rankomis – kopagūbris apgadintas, bet kitaip medienos išvežti neįmanoma, visuose šalies miškuose šitaip dirbama.
Tačiau neringiškiai prisimena kitokią tvarką: anksčiau miškininkai, saugodami kopagūbrį, iškirstų kalnapušių niekur neveždavo, o sudegindavo jas miškų proskynose. Dabar susmulkinto medžio drožles į katilines gabenanti medkirčių technika važinėja ir dviračių takais.
„KNNP direkcijos skelbiamus miško kirtimo konkursus laimėję rangovai stengiasi kuo pigiau viską atlikti.
Važinėja po draustinį 30 tonų ir daugiau sveriančia technika. Ir Rietavo, ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos miškai jiems vienodi”, – kalbėjo Neringos savivaldybės vyriausiasis ekologas Viktoras Kolokšanskis.
Reikalauja bausti kaltus
Neringos gyventojai nesupranta, kodėl konkursų užduotyse nenurodoma, kokią techniką galima naudoti vykdant sanitarinius, lydiminius ir kitokius kirtimus bet kokiam poveikiui itin jautriuose Kuršių nerijos miškuose.
Reikalaujama bausti asmenis, kurie patvirtino sunkiasvorės technikos judėjimo per kopagūbrį maršrutus, už gamtai padarytą žalą.
„Kai dirbau aplinkosaugininku, už kiekvieną kvadratinį metrą ištrypto miško buvo skiriama 5 litų bauda.
Poilsiautojų automobiliams griežtai draudžiama važinėti Kuršių nerijos palvių ir miškų keliukais. Kas apskaičiuos, kiek žalos padarė „Grensena”, – piktinosi R.Drungilas.
Direktoriui – viskas gerai
KNNP direktorius Tomas Tukačiauskas situacijos nedramatizuoja: „Žiema buvo šilta, keliukai neįšalo, todėl technika ir klimpo.
Nukirsto miško išvežti sraigtasparniais negalime.
Kuršių nerijos miškai apleisti – kalnapušių masyvus reikia retinti.
Po Smiltynę nusiaubusio gaisro proskynos platinamos, kad tokios nelaimės nepasikartotų.”