Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas didžiausias mūsų šalies plėšrusis paukštis jūrinis erelis Prienų apylinkėse esančiame Žvėrinčiaus miške kankinosi ne vieną savaitę.
Kovo viduryje vietos gyventojai erelį aptiko smarkiai nusilpusį. Jis nepajėgė skristi ir svėrė vos 3 kilogramus. Įtariama, kad sparnuotis kažkuo apsinuodijo arba sirgo lėtine liga.
Paukštis tikriausiai turėjo savo šeimyną, nes šiose vietovėse yra ir daugiau jūrinių erelių.
Gyvūnų globėjų asociacijos prieglaudoje Kaune įkurdintas erelis iš pradžių atkakliai suko snapą į šoną, kai maitintojai tiesė jam žalią mėsą ar žuvį.
Bet per pusantros savaitės paukštis atkuto ir ėmė godžiai šveisti maistą. Erelis papilnėjo iki 4 kilogramų.
Praėjusį antradienį Kaune, prie Lampėdžių karjero, prieglaudos svečią ornitologas Deivis Dementavičius išleido į laisvę.
Kiek liūdniau yra susiklostęs kitų dviejų gyvūnų prieglaudoje gyvenančių jūrinių erelių likimas. Jie buvo rasti susižaloję sparnus. Nepaisant veterinarų pastangų, jie niekada skraidyti nebegalės.
Dar vienas prieš mėnesį rastas sunegalavęs jūrinis erelis nugaišo.
Paukščiai saugomi visoje Europoje
Lietuvoje per apie 100 jūrinių erelių porų. Daugiausia jų veisiasi Šilutės rajone ir Kuršių nerijoje.
Jūrinio erelio išskleistų sparnų ilgis – 2,4 metro.
Laisvėje šie paukščiai gyvena iki 30 metų. Jie minta žuvimis, o kai vandens telkinius aptraukia ledas – miškuose aptiktais negyvais žvėreliais.
Jūriniai ereliai saugomi visoje Europoje. Lietuvos ornitologai jiems įkelia dirbtinius lizdus, žiemą prie ledo surakintų tvenkinių palieka žuvų, vištienos.