Pasak T. Kaunienės, Lietuvos orai labai permainingi, priklauso nuo to, iš kur ateina oro masės. Pastarasis atšalimas atkeliavo iš Šiaurės. „Dažniausiai šalčiai ateina nuo Skandinavijos ar nuo Arkties baseino. Praėjo vienas ciklonas, po jo – kitas, ir jo užnugaris iš Šiaurės traukia šaltesnį orą. Kol kas vėjas iš Vakarų, bet netrukus pasisuks iš Šiaurės“, - sako sinoptikė.
Tai nebus ilgalaikis atšalimas, todėl nei augalams, nei į tėvynę sugrįžusiems paukščiams pakenkti neturėtų. Tačiau bent jau Didžioji Velykų savaitė, pasak sinoptikės, turėtų būti gana žiemiška ir šaltoka. Tačiau sniego buvimas visai nereiškia, kad žiema vėl išstūmė pavasarį.
„Vidutiniškai pavasaris Lietuvoje ateina nuo kovo 23 dienos. Pavasaris reiškia, kad vidutinė paros temperatūra persirita per nulį, - sako T. Kaunienė. - Dabar vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė nei nulis – tai vis tiek yra pavasaris.“
Neigiamų temperatūrų naktimis, pasak sinoptikės, gali būti dar ilgai - pavasarinių šalnų pasitaiko ir gegužę, ir net birželį. „Kai pavasaris saulėtas – dažniausiai taip ir būna, naktų minusas, dieną pliusas. Jeigu pavasaris apsiniaukęs – naktys nelabai šaltos, bet ir dienos nelabai šiltos“, - sako sinoptikė.
Pasak T. Kaunienės, balandį iškritęs sniegas mus stebina tiktai todėl, kad kovas buvo labai šiltas. Paprastai kovo pabaigoje dar nebūna nutirpusi sniego danga. „Kovo mėnuo buvo gerokai šiltesnis, negu priklauso, todėl mums dabar atrodo, kad čia kažkas įvyko, - sako sinoptikė. Kovas buvo per šiltas, ir mes panorome pavasario.“
Sniego danga ilgai neišsilaikys – žemė, pasak sinoptikės, nešalta. „Bent jau aptirps tai gerokai. Kur sluoksnis storesnis – aišku, jis „nakvos“ ir kitą naktį. Bet kitą naktį kritulių jau bus mažai, o rytoj dieną saulė pasirodys ir tirpdys tą sniegą“, - sako T. Kaunienė.
Aptirpęs sniegas ir neigiama oro temperatūra naktį bemaž visoje Lietuvoje suformuos plikledį, todėl vairuojantiems ir keliaujantiems patartina būti atsargesniems. Neapledėjęs gali likti nebent pajūris, kuriame naktį išliks teigiama temperatūra.