Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriaus medžioklės žinovas Jonas Janušauskas sako, kad šis medžioklės sezonas nebuvo išskirtinis. Medžiotojai ir šiais metais negali pasigirti vilko trofėjais. Vilkų rajone nebuvo sumedžiota daugiau nei dešimt metų. Kai kurie ūkininkai skundžiasi neva vilkai pjauna avių bandas, tačiau aplinkosaugininkai mano, tai tai greičiau laukinių šunų ar mišrūnų darbas.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros vedėjas Eimantas Puodžiukas pateikė duomenis apie sumedžiotus žvėris.
2011–2012 metų sezono metu Utenos rajone sumedžiota: 15 briedžių patinų, 19 briedžių patelių ir jauniklių, 10 tauriųjų elnių, 32 tauriųjų elnių patelės ir jaunikliai, 119 stirninų, 272 stirnos ir jaunikliai.
Taip pat sumedžiota: 643 šernai, 548 lapės, 572 mangutai, 311 ančių, 78 kiškiai, 30 kiaunių, 4 ondatros, 39 fazanai ir vienas barsukas.
Šiais metais medžiojamų stirnų patelių ir jauniklių skaičius nebuvo limituojamas.
Soduose – aštriadančiai naujakuriai
Pastaraisiais metais smarkiai išaugus bebrų populiacijai, medžiotojai jų „pakloja“ nebe dešimtimis, o šimtais.
Prieš dešimtmetį Utenos rajone per sezoną buvo sumedžioti 35 bebrai, o šio sezono metu – 395.
Bebrų medžioklė gana sudėtinga, tykoti prie urvo su šunimis turi kantrybės ne kiekvienas medžiotojas, o šio žvėrelio kailis neturi tokios paklausos kaip anksčiau.
Pasak J. Janušausko, medžiotojams tai įdomi pramoga pavasarį, kai draudžiama medžioti daugumą kitų gyvūnų. Bebriena vartojama maistui, nors pats medžioklės žinovas sako nesižavintis bebro mėsos patiekalais. „Kai kas sako, kad bebro uodega – ungurio skonio. Taip gali sakyti tik tas, kas nėra ragavęs ungurio. Bebro uodegos skonis labiau primena muilo gabalą“, – sako J. Janušauskas.
Gerokai skiriasi ir trofėjų supirkimo kainos. Anot pašnekovo, tarybiniais laikais bebro kailis buvo brangus, už jį supirkėjai mokėdavo gerą mėnesio atlyginimą (70–120 rublių), o dabar perdirbimo ir siuvimo įmonės bebro kailius superka vidutiniškai už 30 Lt.
Reguliuoti šių gyvūnų gausą imtasi ūkininkams pradėjus skųstis dėl apsemtų pievų, pasėlių ir dėl to patiriamos žalos, tačiau tai pasirodė ne taip paprasta. Bebrai ir toliau statosi užtvankas ir kuriasi naujose teritorijose.
E. Puodžiukas sako, kad pagrindinė bebrų padaroma žala – miškui, nes užtvenkiami vandens pratekėjimai, džiūsta medžiai. Bebrai telkiasi visame Utenos rajone ir priemiesčiuose. Aplinkosaugininkai kasmet sulaukia sodų bendrijų ir priemiesčių gyventojų skundų dėl šių aštriadančių daromos žalos. Urbanizuotose teritorijose medžioklė yra apribota, tokiu atvejų gyventojai kreipiasi į medžiotojus, po to – į departamentą, kuris duoda leidimą. 2010 m. bebrai buvo gaudomi Vyžuonos ir Utenėlės upių pakrantėse, Vyžuonos parko teritorijoje. Aštriadančiai stato užtvankas ir retina medžius beveik aplink visą Uteną – miesto prieigose Švenčionėlių, Palijoniškio, Kupiškio kryptimis.
Medžioklė tęsiasi
Kovo mėnesį baigėsi šernų medžioklė, nuo lapkričio vidurio nemedžiojami briedžiai, taurieji elniai, vasario – stirnų patelės ir jaunikliai. Iki balandžio 15 dienos dar leidžiama medžioti bebrus. Plėšrieji žvėrys – lapės, mangutai, kanadinės audinės, nutrijos, ondatros – medžiojami ištisus metus.
Savo trofėjus medžiotojai pristatys balandžio 14 dieną Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriaus patalpose.
Rajone yra apie 600 medžiotojų. Per metus medžiotojų klubus papildo apie 30 naujų narių.