Gal toji kumelaitė buvo voras, svarstė moteris, ir su siaubu pasakojo neįtikėtiną
istoriją. Medikai ją perspėjo: iš vabzdžių labiausiai į ausis lenda
vorai.
„Buvo po vidurnakčio, kai pabudau nuo ausies kutenimo, -
„Šiaulių kraštui“ pasakojo moteris iš Pakruojo. - Grybštelėjau ir
tą pačią akimirką pajutau, kaip kažkas šmurkštelėjo į ausies vidų.
Pašokau ir pabandžiau iškrapštyti pirštu, tačiau tas kažkas su
baisu triukšmu įlindo dar giliau.“ Moteris iki šiol su nerimau
kalba apie naktį su voru ausyje.
„Paėmiau ausų krapštuką, maniau iškrapštysiu, tačiau jis,
keldamas baisų triukšmą, įlindo dar giliau, net iki skausmo. O tada
nustėrau: pasigirdo to nežinomo padaro širdies plakimas!“ - pati
stebėdamasi tokiais potyriais pasakojo moteris. Kylanti panika vis
labiau audrino moters vaizduotę.
„Buvo beapimanti neviltis, tačiau tas užpuolikas po kelių
minučių ėmė ropštis atgal. Nuo skausmingos vietos ausies gelmėje
jam atsitolinus, tankaus širdies plakimo nebesigirdėjo, tačiau
kiekvienas jo judesys kėlė sunkiai išgyvenamas decibelų bangas.
Pamaniau, palauksiu, gal pats išlįs“,- apie valios pastangomis
įveiktą šoką prisimena pakruojietė.
„Važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių, kaip tam Marcelijaus
Martinaičio Kukučiui su kumelaite ausyje, buvo gėda. Nežinojau, kas
mano ausyje, ką gydytojas pamanys“, - pasakoja moteris.
Tą naktį, kai įsibrovėlis ausyje nurimo, susisukusi antklode
moteris sulaukė ryto. O tada pakruojietė nuskubėjo pas gydytoją
rezidentę Moniką Kazlauskienę.
„Tai buvo tikras košmaras“, - pasakoja jaunos medikės
išgelbėta moteris. Jai nėra tekę girdėti, kad koks nors gyvas
padaras gali lįsi žmogui į ausį. Juolab kambaryje, kuriame, rodos, nėra
nei vorų, nei voratinklių.
Gydytoja M. Kazlauskienė pirmą kartą iš ausies traukė vorą.
Medikė otoskopu pažvelgusi į ausies landą, iš karto pasakė: „Matau
apžėlusią koją ir pilvą. Greičiausiai tai yra voras.“
Gal centimetro skersmens voras pliumptelėjo į vonelę, kai ji
didžiuliu švirkštu į ausį sušvirkštė vandens. Gelbėjimo procedūra
buvo visiškai neskausminga ir truko gal pusę minutės.
Gydytoja M. Kazlauskienė aiškino, kad bet kokiam
svetimkūniui patekus į ausį nereikėtų to gėdytis ir nedelsiant kreiptis pagalbos.
Medikės teigimu, į ausis dažniausiai patenka augalų sėklos (jas įsikiša maži
vaikai), o iš gyvūnų - vabzdžiai.
Medikai dažniau ausyse aptinka skruzdžių, kurios į ausis
paprastai patenka poilsiaujant gamtoje, ir vorų - namų aplinkos
gyventojų.
„Voras - švelnus padaras, jis savo kojelėmis ausies nepažeis, bet triukšmaus - klausos
nervas jautriai reaguoja į dirgiklius pačioje ausyje, - sako
medikė. - Delsiant pašalinti judantį svetimkūnį, dėl garso gali pradėti mausti galvą ar ausį.“
Gydytojos teigimu, suaugusio žmogaus klausomosios landos ilgis
iki būgnelio yra apie 2,5 centimetro. Šios landos skersmuo - 0,7
- 0,9 centimetro.
Tokiu kanalu iki būgnelio nusigavęs vabzdys žmogui gali leisti
pasiklausyti savo širdies, kurią galima išgirsti tik specialiais
moksliniams tyrinėjimams skirtais prietaisais.