Beširdžių žmonių aukomis tampa ir triušiai, ir vištos

„Namų ieško keturi dekoratyviniai triušiai ir višta“, – nustebino gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ Kauno filialo tinklalapyje pasirodęs skelbimas.

Nejaugi kauniečiai atsikrato ne tik šunų ir kačių, bet ir dekoratyvinių gyvūnų?

Paaiškėjo, kad šiemet kaip niekad daug šeimininkų nebenori auginti dekoratyvinių triušių. Šiuo metu prieglaudoje prižiūrimi keturi nulėpausiai.

Sėkmingiau gyvenimas susiklostė dekoratyvinei vištai, prieš šv. Velykas radusiai naujus namus ir rūpestingą šeimininką.

Prieš kelias savaites suskambo „Lesės“ darbuotojų telefonas. Kauniečiai pranešė, kad Žaliakalnyje po gatves blaškosi neįprastos spalvos pilkšvai balsva višta.

Kaip paukštis atsidūrė laisvėje – pabėgo iš namų ar juo atsikratė šeimininkai, taip ir liko neaišku, nes jo niekas nepasigedo. Dekoratyvinis sparnuotis pateko į gyvūnų prieglaudą.

„Išgirdęs apie šį globotinį, į mus kreipėsi ne vienas kaunietis. Visi tikino, kad paukštį augins. Tačiau baiminomės, kad daugelis tiesiog nori nemokamai gauti patiekalą Velykų stalui“, – pasakojo „Lesės“ filialo Kaune vadovė Eglė Baležentienė.

Gyvūnų globėjai kruopščiai rinkosi, kam patikėti neįprastą paklydėlį. Patikimas pasirodė Kauno rajone, netoli Rokų kaimo, turizmo sodybą turintis Raimondas Puišys.

Vyras sodyboje augina ponius, kelis Kamerūno ožiukus, avis. Laisvai jo kieme trečius metus laksto žąsys.

Vieni gyvūnai atkeliavo iš Klaipėdos ir Kauno zoologijos sodų. Kitus kaunietis nupirko iš vargstančių žmonių.

Prieglobstį sodyboje rado net vilkšunis Argas.

„Pro šalį važiavo nepažįstamas vyras. Užsuko, pasiguodė, kad jį drauge su šunimi iš namų išvariusi žmona. Paprašė prižiūrėti šunį, tikino, kad po kelių dienų jį pasiims, tačiau taip ir dingo“, – prisiminė R.Puišys.

Senasis šeimininkas keturkoju daugiau nesidomėjo, o Argas tapo ištikimu sodybos sargu.

„Matant laisvai besiganančius gyvūnus, širdis džiaugiasi. Sužinojęs, kad namų ieško dekoratyvinė višta, mielai ją priglaudžiau“, – pasakojo vyras.

Kol kas raiboji pratinasi prie naujų namų, prisibijo kito dekoratyvinio paukščio – šiurpios veislės gaidžio, todėl dažniausiai slepiasi specialiai vištoms sukaltame namelyje. Tačiau sodybos šeimininkas įsitikinęs, kad ilgainiui paukštis ims džiaugtis naujais namais.

Kitų Velykų simbolių – dekoratyvinių triušių – likimai liūdnesni. Vyriausias ir meiliausias iš keturių prieglaudoje globojamų ilgaausių yra Tututis. Prieš dvejus metus jo šeimininkai nusprendė atsikratyti išsekusio ir sergančio augintinio. Nugabeno jį veterinarijos gydytojams užmigdyti.

Veterinarams gyvūno pagailo. Taip jis atsidūrė prieglaudos vadovės rankose.

Paaiškėjo, kad triušį šeimininkai šėrė atliekomis – bananų žievėmis, kitu nevisaverčiu maistu. Dėl vitaminų stokos triušis beveik nebematė viena pūliuojančia akimi.

„Tututis buvo vieni kaulai ir nusišėrusi oda. Triušių virškinimo sistema labai jautri, jie dažnai apsinuodija netinkamu pašaru arba suserga nuo vitaminų trūkumo“, – pasakojo gyvūnų globėja.

Meilų padarą moteris parsigabeno namo, atšėrė. Dabar jis kur kas didesnis nei kiti dekoratyviniai jo gentainiai. Gyvendamas tinkamose sąlygose Tututis sustiprėjo ir pasveiko.

Tačiau liūdnos praeities pėdsakai dar likę. Triušis baikštokas. Bet kai žmogus užsitarnauja pasitikėjimą, gyvūnas mielai išsitiesia glėbyje aukštielninkas ir iš pasitenkinimo dūsauja.

Kitų dviejų ilgaausių brolių likimai taip pat ne ką linksmesni.

Baltukas ir Margutis į prieglaudą prieš mėnesį atkeliavo iš netoli Kauno esančios Abromiškių reabilitacijos ligoninės. Ten jaunus, metų neturinčius triušiukus atgabeno vienas kaunietis, kurio sesuo dirbo šioje gydymo įstaigoje.

Kurį laiką gyvūnai augo nedideliame gyvajame ligoninės kampelyje. Tačiau prižiūrėti jų niekas nenorėjo, šeriami jie buvo ne visada, retai keistas ir kraigas.

Centre besigydantys vaikai gyvūnus be saiko tampė.

Albinosas ir rusvakailis triušiai globos namuose atsigavo, glaudžiasi vienas prie kito bendrame narve, žvitriai dairosi į čia atvykstančius žmones ir laukia naujų rūpestingų šeimininkų.

Liūdniausias yra Dantuko likimas.

Šis triušis visą gyvenimą yra pasmerktas kentėti dėl veisėjų kaltės.

„Kai kurie veisėjai vaikosi tik pelno ir nesirūpina, ar triušiai sveiki. Parduodami jie sulaukę 2 – 3 savaičių, kai apsigimimų dar nematyti. Tačiau paaugus sutrikimai išryškėja, ir šeimininkai ne visada nori rūpintis apsigimusiais gyvūnais“, – pasakojo E.Baležentienė.

Dantukas gimė su netaisyklingu sąkandžiu. Todėl jam auga neįprastai ilgi dantys. Paprastai triušiai grauždami juos natūraliai nusidilina. Dantukas to padaryti negali, todėl jo dantis kiekvieną savaitę reikia šiek tiek patrumpinti specialiomis žirklėmis.

Šeimininkai tokių procedūrų neatlikdavo, todėl jauno triušio dantys styrojo išsirietę virš nosies, gyvūnas nebegalėjo ėsti.

„Jei nepaimsite, mes jį išleisime į laisvę“, – gyvūnų globėjams beširdiškai tvirtino šeimininkai, triušį ketinę išleisti į daugiabučio Šilainiuose kiemą, kur jį netrukus būtų sudoroję benamiai šunys ar katės.

Prieglaudoje prakutęs Dantukas parodė savo charakterį. Jis be galo mėgsta rausti kraigą ir slėptis narve įrengtoje būdelėje. Jausdamas pavojų, jis trepsi ir taip gina teritoriją.

Tačiau sunkumų užgrūdintas triušis yra ir labai smalsus, mėgstantis bendrauti. Viena bėda, kad jis visą gyvenimą turės misti tik grūdais, nes graužti dėl nestandartinių dantų negali.

Gyvūnų globa 6 metus užsiimanti E.Baležentienė tikino, kad įvairių dekoratyvinių ar egzotiškų gyvūnų į prieglaudą patenka nuolat.

Žmonės atsikrato smauglių, iguanų, šeškų, vėžlių, įvairių papūgų.

Tačiau gyvūnų globėja tikino, kad šiemet pirmą kartą susidūrė su tuo, jog kauniečiai nori atsikratyti dekoratyvinių triušių. Anksčiau tai būdavę pavieniai atvejai.

„Spėju, kad pernai, atėjus Kiškio metams, daug žmonių šia proga triušius ir įsigijo.

Tačiau nepagalvojo, kad gyvūnais reikės rūpintis ne vienerius metus. Todėl šios rūšies benamių ir padaugėjo“, – sakė kaunietė.

Vladas Kochanauskas, Kauno rajono ūkininkas

„Savo ūkyje auginu 5 tūkstančius dedeklių ir mėsinių vištų. Tačiau mano širdžiai ypač brangios dekoratyvinės kudakšlės. Jų turiu per 100 ir niekam neparduodu.

Žmonės, užsikrėtę nepagydoma liga auginti dekoratyvinius paukščius, iš jų naudos nesitiki. Juk dedeklė per metus padeda apie 320, o dekoratyvinė višta iki 60 kiaušinių. Valgyti dekoratyviniai paukščiai taip pat netinkami – per mažai sveria.

Tokie augintiniai suteikia malonumo akiai, žavi jų plunksnų margumas, įdomios kūno formos. Įsigyti ir auginti vis naujų veislių paukščių skatina tai, kad kiti paukštininkai tokių neturi.

Ypač dekoratyviniai paukščiai palepina artėjant Velykoms. Jie deda įdomesnius nei kiti kiaušinius. Viena kuoduotųjų vištų rūšis man išperi net kiaušinių žalsvais lukštais. Kitos padeda įvairiai taškuotus ar šlakuotus kiaušinius.

Per Velykas į vieną lėkštę sukraunu įvairių dydžių ir spalvų gamtos išmargintus kiaušinius. Jie būna didžiausia dovana artimiesiems, nes niekas kitas tokių neturi ir nesugebėtų taip nudažyti.“

Dekoratyviniai triušiai geromis sąlygomis gali sulaukti maždaug 9 metų.

Jiems reikia erdvaus narvo, kuriame būtų paprasčiausių pjuvenų ar specialaus kraigo bei namelis pasislėpti ar gultas. Geriau, kad jie būtų plastikiniai, nes medį triušiai sparčiai sugraužia.

Triušius geriausia šerti specialiu pašaru. Tačiau reikia lepinti ir įvairiomis daržovėmis. Jos turi sudaryti 50 procentų augintinio raciono. Kiekvienas ilgaausis gali turėti savų gurmaniškų pageidavimų. Kai kurie nemėgsta morkų ar kopūstų. Kiti dievina šviežius agurkus ar ridikus.

Beveik visi triušiai mėgsta juodą duoną ir grūdus. Maisto ir vandens narve turi būti nuolat. Kartą per savaitę triušius galima palepinti pienu.

Su triušiais būtina bendrauti ir žaisti. Tačiau išleidus juos palakstyti namuose, būtina prižiūrėti, nes jie kėsinasi graužti ne tik daiktus, bet ir elektros laidus.

Gyvenant nuosavoje valdoje, vasarą pievoje verta įrengti aptvarus, kur triušiai galėtų mėgautis saulės spinduliais.

Imti į rankas triušių už ausų negalima.