Šiltnamis sode - tūkstančius litų kainuojantis grožis ar praktiškumas už kelis šimtus?

Todėl savo nedidelį sodo sklypą akimis matuojančiam ir vietos pirčiai ar pavėsinei čia įsprausti beieškančiam vyriškiui nederėtų pamiršti, kad tam tikrų ketinimų dėl sklypo apstatymo gali turėti ir apie ekologiškų produktų auginimą čia svajojanti jo žmona.

Kompromisas sodo statinių klausimu neišvengiamas, todėl sulaukęs žmonos prašymo pastatyti šiltnamį nebesvarsčiau vietoj ko: pirties ar pavėsinės – tiesiog pradėjau šiltnamio paiešką.

Pirmiausia nusprendžiau apsilankyti turgavietėje - gal ką patarti galės prekeiviai šiltnamių plėvele.

Centrinėje Šiaulių turgavietėje užtikau tik du polietilenine plėvele prekiavusius žmones.

Kadangi oras buvo žvarbokas, tai abu plėvelės prekeiviai akivaizdžiai nuobodžiavo.

„Kai šaltas oras, pirkėjų nėra. Šiandien tikriausia į turgų būsiu atvažiavusi tik susimokėti už prekybos vietą“, - neslėpdama nusivylimo portalui lrytas.lt sakė firmos „Somlita“ plėvele prekiaujanti Marijona Butkienė.

Pirkėjams moteris siūlė įvairaus storio (nuo 100 iki 200 mikronų) baltos ir spalvotos plėvelės. „Spalvota plėvelė yra stabilizuota (sutvirtinta), todėl kainuoja brangiau, nei įprastinė, bet ir ilgiau laiko“, - aiškino M. Butkienė.

Metras šios šešių metrų pločio plėvelės priklausomai nuo jos storio čia kainavo nuo 4,5 iki 8,5 lito.

Paklausta, ar nepažįsta šiltnamius statančių meistrų, M. Butkienė papurtė galvą: „Pernai buvo vienas toks palikęs man savo telefono numerį, jei kas ieškotų meistro, tačiau jo numerio nebeturiu, o šiemet jis dar nepasirodė.“

Užsirašęs į užrašų knygelę plėvelės kainas, nusprendžiau ją dar ir nufotografuoti. Mano rankose atsiradęs fotoaparatas netruko atkreipti pro šalį ėjusios turgavietės darbuotojos dėmesį.

Moteris ėmė kamantinėti, kas esu ir ką čia veikiu. Paaiškinimas, kad esu žurnalistas ir renkuosi informaciją straipsniui, turgaus darbuotoją kažkodėl suerzino.

„O jūs tai suderinote su administracija? Be to, čia fotografuoti draudžiama. Kodėl draudžiama? Tokios turgavietės taisyklės“, - be jokių užuolankų rėžė turgavietės darbuotoja.

Apsidairiau aplink – lyg ir nieko ypatingo, kas paviešinus galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar turgaus administracijai, nematyti.

Su fotoaparatu ir po NATO bazę, ir po Lietuvos karinių oro pajėgų bazę Šiauliuose yra tekę vaikštinėti, ir niekas iš tenykščių jokių pretenzijų dėl fotografavimo nekėlė. O čia tik turgavietė: ir še tau – draudžiama.

Kai pamėginau dėl tokio draudimo tikslingumo su pareigingąja turgaus darbuotoja pasiginčyti, ji ne juokais supyko ir pagrasino kolegas pasikviesti, kurie man tas turgaus taisykles dar įtaigiau būtų paaiškinę.

Supratęs, kad kol šie „kolegos“ man turgavietės taisykles aiškintų, o aš juos su Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymu bandyčiau supažindinti, labai daug laiko prabėgtų, nusprendžiau turgavietėje nebeužsibūti ir šiltnamio ieškoti patraukiau į prekybos centrus.

Nors Šiauliai – ne sostinė, tačiau prekybos centrų ir čia nestinga.

Ilgai nesvarstęs pasukau į „Ermitažą“. Pataikiau kaip tik laiku – sodo ir daržo reikmenų skyriuje vienas vaikinukas montavo metalinį jau pagaminto šiltnamio karkasą.

„Dirbu bendrovėje „Meistro kodas“. Čia montuoju cinkuoto metalo karkasą šešių kvadratinių metrų šiltnamiui. Pats šiltnamis bus uždengtas ne plėvele, o 4 arba 6 milimetrų storio polikarbonato lakštais.

Karkasus šiltnamiams gaminame ne tik iš cinkuoto metalo, bet ir iš aliuminio profilių. Gaminame įvairius nuo 6 iki 30 kvadratinių metrų pločio šiltnamius. O kainos? Kainas galima rasti mūsų firmos internetinėje svetainėje meistrokodas.lt“, - trumpai drūtai paaiškino į prekybos salę atgabentą šiltnamio karkasą montavęs bendrovės „Meistro kodas“ darbininkas Audrius Gustas. 

Gal ir daugiau apie tokio tipo šiltnamius būtų pavykę sužinoti, jei ne akylieji „Ermitažo“ darbuotojai, kuriuos, kaip ir turgavietės darbuotoją, sudomino mano rankose pastebėta užrašų knygelė ir fotoaparatas.

Į šalį pasikvietusi prekybos centro darbuotoja ėmė manęs kamantinėti, kas esu, ką čia veikiu ir kodėl fotografuoju su jais nesuderinęs.

Paaiškinimas, kad esu žurnalistas, renku medžiagą straipsniui ir imu interviu iš jį duoti sutikusio prekybos centrui nepavaldžios firmos darbininko, mane kamantinėjusiai „Ermitažo“ darbuotojai kažkodėl nepatiko.

Pasikvietusi apsaugininką moteris telefonu susisiekė su administracija: „Čia žurnalistas vaikšto, fotografuoja leidimo neprašęs. Neleisti? Supratau – neleisti.“

Kad netektų gaišti laiko, kituose prekybos centruose nusprendžiau žurnalistu nebeprisistatyti ir prie eksponatų, jei tokių rasiu, ilgai nestoviniuoti.

Polikarbonatu degtą šiltnamį pastebėjau vos įsukęs į prekybos centrą „Jupoja“.

Apėjęs aplink šiltnamį įdėmiai apžiūrėjau, tačiau nei kainos, nei pavadinimo neaptikau. Kiek toks šiltnamis kainuoja, paklausiau pro šalį ėjusios pardavėjos.

„Gal kokius penkis tūkstančius kainuoja. Čia tik pavyzdys. Nebeprekiaujame mes jais“, - mestelėjo pardavėja ir patraukė tolyn.

Išgirdęs tokį atsakymą patraukiau į kitą prekybos centrą.

Pramonės gatvėje esančiame korporacijos „Vaivorykštė“ prekybos centre užtikau du polikarbonatu dengtų šiltnamių pavyzdžius.

Už stačiakampio 9 kvadratinių metrų ploto šiltnamį buvo prašoma 1990 litų. Arkos formos 12 kvadratinių metrų ploto šiltnamis būtų atsiėjęs 1590 litų.

Prekybos centre „Sustok ir pirk“ šiltnamių neužtikau. Čia buvo galima įsigyti tik plėvelės, polikarbonato plokščių bei arkinių šiltnamių statybai tinkamų plastikinių vamzdžių.

Bene daugiausia jau pagamintų šiltnamių pavyzdžių radau prekybos centre „Bauhof“.

Čia buvo galima įsigyti trijų rūšių polikarbonatinius (6 kvadratinių metrų šiltnamis kainavo 1 tūkst. 399 litus) bei trijų rūšių iš plėvelės pagamintus šiltnamius (6 kvadratinių metrų šiltnamis kainavo 299 Lt, 8 kvadratinių metrų - 799 Lt, o žemas kanalinis 2 kvadratinių metrų šiltnamis – vos 49 Lt).

Pustrečios valandos kelionėms po prekybos centrus sugaišęs ir nieko nepešęs, šiltnamių paieškas nusprendžiau pratęsti internetinėje erdvėje.

Pasinaudojęs internetine paieškos sistema vos per kelias minutes susiradau net šešias mane sudominusias svetaines. Kiekvienoje svetainėje - siūlomų šiltnamių nuotraukos, kainos, gaminių techniniai parametrai, kai kur net patarimų, kaip eksploatuoti įsigytą prekę, nepagailėta.

Iš aliuminio profilio rėmų ir stiklo bei geros kokybės polikarbonato jau šeštus metus įvairių formų šiltnamius komplektuojančios ir savo produkciją ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Estijoje, Slovakijoje bei kitose Europos šalyse realizuojančios bendrovės „Gardenis“ direktorius Ramūnas Sinkus sakė, kad jų įmonė orientuojasi į išskirtinę kokybę.

„Kliento pirmiausia paklausiame - jis nori gero ar pigaus gaminio. Jei, tarkime, 10 kvadratinių metrų ploto šiltnamio užsigeidęs žmogus pageidauja pigaus gaminio, tai pasiūlome kokį 1,7 tūkst. litų kainuojančio šiltnamio ieškotis kitoje firmoje. Kokybiškas tokio dydžio šiltnamis kainuoja apie 5 tūkst. litų.

Galiu drąsiai pasakyti, kad iki 2,5 tūkst. litų kainuojantis tokio dydžio gaminys tikrai nebus kokybiškas. Bandydami sumažinti kainą gamintojai gudrauja šiltnamio rėmą dalinai gamindami iš cinkuotų, o ne aliuminių detalių.

Polikarbonato dangos ilgaamžiškumas priklauso ir nuo to, ar ji yra teisingai sudėta. Kadangi didelę šiltnamio kainos dalį sudaro rėmo kaina, daugelis gamintojų išaukština tik polikarbonato dangą ir peikia stiklą, kuriam išlaikyti reikia kur kas tvirtesnės ir, savaime suprantama, brangesnės šiltnamio konstrukcijos.

O mes užsakovams nieko neslėpdami nurodome ir stiklo, ir polikarbonato gerąsias savybes.

Polikarbonatas nedūžta, dvigubai geriau išlaiko šilumą (palyginti su stiklu), prailgina auginimo sezoną, prislopina saulę tiek, kad ši nenudegintų augalų. Stiklas dūžta, tačiau atsparumas įbrėžimams nulemia nepriekaištingą jo išvaizdą, maksimaliai praleidžia šviesą. Laikui bėgant nekinta jo cheminės savybės, lengvesnė priežiūra“, - portalui lrytas.lt aiškino R. Sinkus.

Bendrovės tinklapyje gardenis.lt pavyko rasti ir vertingų patarimų dėl šiltnamio dydžio, jo pastatymo vietos ir kitų niuansų.

Šiltnamį sklype rekomenduojama statyti taip, kad išilginė karkaso ašis būtų nukreipta iš šiaurės į pietus. Taip saulės šviesa tolygiai šildys visus paviršius, bus palaikoma vienoda temperatūra. Nerekomenduojama statyti šiltnamio po aukštais medžiais ar arti namo - taip išvengiama šešėlio, kuris sumažina augalams šviesos srautą.

Dėl ilgaamžiškumo ir lengvumo rekomenduojama šiltnamio karkasui naudoti aliuminį, kuris nerūdija ir nepūva. Konstrukcija gali būti ir iš paprasto metalo, bet jis dažnai rūdija.

Medinių rėmų rinktis nepatartina, nes jie bėgant laikui sutrūnys dėl nuolat šiltnamyje esančios drėgmės. Teisingai pasirinkus ir surinkus šiltnamio konstrukciją, jis tarnaus net iki 30 ir daugiau metų.

Renkantis šiltnamį jau reikėtų būti apsisprendus, kas jame bus auginama. Jei planuojama auginti žemaūges kultūras (paprikas, baklažanus, salotas ir pan.), užteks šiltnamio ir su žemesne sienele (1,30-1,50 m).

Pomidorams, agurkams ir aukštesniems augalams auginti patartina rinktis erdvesnį šiltnamį, kurio šoninės sienelės aukštis ne mažesnis nei 1,70 m. Pasirinkus dar erdvesnį šiltnamį jame galima įsirengti lentynas, stelažus, žemesnius augalus auginti keliais aukštais – taip galima sutaupyti vietos.

Pagrindas, ant kurio stovės šiltnamis, turi būti horizontalus ir lygus, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį ir į pamatą.

Jei planuojama šiltnamį žiemą šildyti bei norima išvengti įšalo, rekomenduojama daryti apšiltintus betoninius pamatus. Tokiu atveju reikėtų 80-100 cm pamatų, o apšiltinimui naudoti putų polistireną pamatų išorėje ir šildymo kabelį vidinėje pusėje.

Šiltnamiui galima pagaminti ir plieninį arba aliuminį pamatą. Toks pamatas yra tvirtas, įrengiamas kur kas greičiau, lengviau surinkamas. Jei reikia, tokį šiltnamį bet kada galima perkelti į kitą vietą.

Pigiausias pamatas yra medinis. Jis taip pat greitai bei lengvai surenkamas. Bet toks pamatas jums tarnaus vos keletą metų.

Dar viena detalė, į kurią vertėtų atkreipti dėmesį renkantis šiltnamį, tai jo vėdinimo sistema.

Šiltnamyje reikia vengti skersvėjų, todėl geriausia, kai vėdinimas vyksta per stoglangius: karštas oras kyla į viršų, maišydamasis su patenkančiu iš lauko grynu oru ir apsikeisdamas su juo drėgme bei šiluma.

Vėdinant tik per praviras duris šaltas oras cirkuliuoja pažeme, o tai pavojinga jauniems augalams.

Bendrovės „Gardenis“ tinklapyje galima rasti ir nuorodą į N. I. Kurdiumovo knygą, „Protingas šiltnamis“, kurioje gausu patarimų, į ką atkreipti dėmesį prieš renkantis šiltnamį, kaip jį efektyviai eksploatuoti.

Rinkdamasis šiltnamį peržiūrėjau ir gan informatyvius kitų jais prekiaujančių bendrovių tinklapius: siltnamiai.biz, siltnamiaipigiau.lt, siltnamiai24.lt, siltnamis.com. 

Šiltnamis už 800 litų - per dvi dienas 

Kadangi mintis savo sode auginamoms daržovėms įrengti kad ir kelis tūkstančius litų kainuojančius „apartamentus“ manęs nesužavėjo, išjungiau kompiuterį ir pamėginau paieškoti kitokių variantų.

Vildamasis, kad ne visi auksarankiai išvyko plušėti į Vakarus, pamėginau tokių paieškoti Šiaulių apylinkėse.

Kelių sodo bendrijų pirmininkų paklausinėjau, gal jie žiną, kur rasti gerai ir pigiai šiltnamius statančių meistrų. Pirmininkai apie tokius auksarankius pastaruoju metu nebuvo girdėję.

Tokio atsakymo nuliūdintas, tačiau nepraradęs vilties nusprendžiau meistrų paieškoti pavartęs Šiauliuose leidžiamą skelbimų laikraštį.

Net 10 tūkst. 198 skelbimus talpinančiame laikraštyje pavyko surasti tik vieną vienintelį mane sudominusį skelbimą, kuriame bent keliais žodžiais buvo užsiminta ir apie šiltnamių statymą.

Tiesa, šiek tiek nerimo sukėlė, kad šis specialistas skelbėsi galįs atlikti labai jau daug darbų: ir šiltnamį pastatyti, ir kaminą restauruoti, ir veją įrengti, aplinką sutvarkyti, žmones ir krovinius pervežti.

Paskambinęs šiam plataus profilio specialistui sužinojau, kad jis šiltnamį suręstų už 800 litų.

„Karkasui naudoju plastikinius lankus, dar reikėtų medienos jiems sutvirtinti, durims ir langui padaryti. Aptrauktume jį plėvele. Medžiagų kaina – 500 litų. Dar 300 litų – už darbą.

800 litų - ir po dviejų dienų jūsų sklype stovės 2,5 metrų pločio ir 7 metrų ilgio šiltnamis“, - pasiūlė „specialistas“.

Sukirsti rankomis su šiuo auksarankiu nesuskubau. Pamaniau, kad ne viename sode jau matytą iš sulenktų plastikinių vamzdžių pastatytą šiltnamį sugebėsiu susiręsti ir pats.

Pasidomėjęs išsiaiškinau, kad baltus 5,5 metro ilgio ir 5 centimetrų skersmens plastinius šiltnamio karkasui naudojamus vamzdžius gamina bendrovė „Plasta“.

Kadangi bendrovė „Plasta“ savo parduotuvę turi ir Šiauliuose, nepatingėjau į ją nuvažiuoti. Parduotuvės vedėja Kristina Bielskytė patikino, kad arkinio šiltnamio statybai geresnių lankstų niekur nerasiu.

„Mūsų gaminami lankstai yra atsparūs šalčiui, todėl žiemą nesutrūkinėja. Be to, jie yra baltos spalvos, todėl vasarą neįkaista ir nedegina plėvelės. Lanksto ilgis (5,5 metro) leidžia šiltnamį apdengti 6 metrų pločio plėvele jos nesuduriant. Kas 80 centimetrų statomus lankstus reikia sujungti keliomis medienos juostelėmis.

Juosteles prie lankstų galima prisukti medvaržčiais. Lankstai statomi į jų galus įkišus metalinius strypus - šie sulenkus lankstus įbedami į žemę. Belieka vienoje šiltnamio pusėje įstatyti langą, o kitoje – duris, ir galima užsiimti sodininkyste“, - šiltnamio statybos technologija pasidalijo K. Bielskytė.

Pasak parduotuvės vedėjos, toks penkių metrų ilgio šiltnamis jį pasigaminti nusprendusiam žmogui atsieitų apie 300 litų.

Bendrovėje „Plasta“ galima įsigyti ne tik vamzdžių šiltnamio karkasui, bet ir plėvelės. Šešių metrų pločio 120 mikronų storio stabilizuotos plėvelės metras čia kainuoja 4,87 lito, 150 mikronų – 6,09 lito, 200 mikronų – 8,12 lito.

„Pinigus taupantiems žmonėms patarčiau pirkti plonesnę, nors pirkėjai labiau linkę pirkti storesnę plėvelę.

Kodėl plonesnę? Ogi todėl, kad tiek 120, tiek 200 mikronų storio plėvelės naudojimo laikas – dveji metai, o jų kaina skiriasi perpus“, - atviravo K. Bielskytė.

Šiltnamių statybai tinkamų „Plastos“ gamybos vamzdžių galima rasti ne tik firminėse šios bendrovės parduotuvėse, bet ir kituose prekybos centruose. Tokio vamzdžio kaina - 17-18 litų.

Šiltnamį iš bendrovėje „Plasta“ gaminamų lankstų ruošiasi statyti ir šiaulietis Sigitas.

„Savaime suprantama, kad geriausia būtų įsigyti iš polikarbonato pagamintą šiltnamį. Jis ir lengvas, ir gražus, ir šilumos varža gera, tačiau dėl didelės kainos tokį šiltnamį retai išvysi tautiečio sode.

Anksčiau, kai metalas ir stiklas kainavo pigiau, būtų buvę galima pagalvoti ir apie stiklinį šiltnamį. Pats apsisprendžiau statytis pigiausiai kainuojantį plastikinių lankų šiltnamį.

Beje, baltus šiltnamių statymui tinkamus plastikinius vamzdžius gamina ne tik „Plasta“, bet ir Lenkijos įmonės. Lenkiški vamzdžiai atrodo gal netgi gražiau ir kainuoja keliais litais pigiau, tačiau siūlau neapsigauti – jie nėra atsparūs šalčiui ir žiemą gali sutrūkinėti.

Plėvelę šiltnamiui siūlau rinktis sustiprintą, 200 mikronų storumo. Tokia plėvelė tikrai atlaikys 3-4 metus“, - patarė Sigitas.

„Didžiausia problema, su kuria susidūriau, - tai pagrindas šiltnamiui. Aišku, į plastikinius vamzdžių galus galima kišti kuolus ir juos subesti į žemę. Tačiau žemėje kuolai gan greitai supūva – negelbsti nė specialūs impregnantai ar dervos.

Pamatui galima panaudoti ir geležinkelio pabėgius. Pavasarį geležinkeliečiai keičia pabėgius, todėl senų pabėgių galima įsigyti už simbolinę kainą. Juos savame sode gali naudoti, jei nekreipi dėmesio į tai, kad iš jų į dirvą dali sunktis įvairios dervos, o ir jie patys nėra amžini – po kurio laiko gulėdami žemėje supūva.

Aišku, geriausia pamatus būtų išlieti iš betono, tačiau ir darbo daugiau tektų įdėti, ir šiltnamio kaina pastebimai išaugtų.

Plastikinius lankstus jungiančias medines juostas bei iš medžio padarytus šiltnamio langus ir duris siūlyčiau impregnuoti vario sulfato tirpalu. Tokio tirpalo įsigėręs medis laikosi ilgiau“, - patarimų negailėjo Sigitas.

Daug vertingos informacijos, kaip ir kokį šiltnamį pasistatyti bei kaip jį efektyviai panaudoti, šiaulietis Sigitas sakė sužinojęs iš Gedimino Končiaus knygos „Mano šiltnamis“.

Save šiltnamininku mėgėju vadinantis žurnalistas G. Končius portalui lrytas.lt sakė, kad jei žmogus apsisprendė sode statyti šiltnamį ne keliems sezonams, tai rekomenduojama rinktis polikarbonatinę dangą.

„Polikarbonatas – ilgaamžė danga. Gamintojai jai suteikia 10 metų garantiją, tačiau manau, kad ši danga gali išlaikyti ir ilgiau. Šiltnamiui puikiausiai tinka ir 4 milimetrų storumo kanalinis polikarbonatas“, - portalui lrytas.lt sakė G. Končius.

Knygoje „Mano šiltnamis“ G. Končius detaliai aprašė ir medinio bei plastikinio šiltnamių statybos ypatumus, pateikė tokių šiltnamių brėžinius. Knygoje „Mano šiltnamis“ - gausu patarimų ne tik šiltnamio statybos, bet ir jo eksploatavimo klausimais, patariama, ką ir kaip auginti šiltnamyje.

Po kelių šiltnamių statybos ypatumų paieškai paskirtų dienų apsisprendžiau sode statyti pigiausiai kainuojantį šiltnamį iš „Plastoje“ gaminamų vamzdžių.

Nesu daržininkas, todėl žinau, kad kelių tūkstančių litų investicija į gražų būstą ekologiškai daržovei man pasitenkinimo neteiks.

Be to, viliuosi, kad darbas šiltnamyje bei jo priežiūra įgris ir žmonai, o tada nebus gaila pašalinti kelis šimtus litų kainavusį šiltnamį ir jo vietoje pastatyti pirtį, pavėsinę ar lauko židinį.

Pastarasis sakinys tėra tik mano asmeninė nuomonė, juk rudenį nuėmus derlių ji gali ir pasikeisti...