Kiekvieną pavasarį žolę deginantys ūkininkai įspėjami – mokėsite baudas, bus nubraukta Europos Sąjungos parama.
Tačiau dūmai šalies pievose kyla kasmet, o paramos gavėjams pavyksta gudriai išsukti uodegą.
Per metus pramoko gudrauti
Pernai kilo 123 gaisrai pievose, kurių savininkai gauna ES paramą. Jeigu pavyktų įrodyti, kad tai jų kaltė, žemių savininkai netektų 23 proc. numatytų lėšų. Tačiau dauguma žemvaldžių nuo bausmės išsisuko.
„113 savininkų pateikė pažymas, kad gaisras kilo ne dėl jų kaltės”, – sakė paramą skirstančios Nacionalinės mokėjimo agentūros vyriausioji specialistė Donata Macevičienė.
Likę 10 žemės savininkų neatsiuntė jokių dokumentų. Todėl tik jie ir sulaukė sankcijų.
Tuo tarpu užpernai žemių savininkams išsisukti buvo sunkiau. 2010-aisiais dalies pinigų nesulaukė 30 žemvaldžių, kurie padegė savo pievas. Vienas jų neteko visos paramos.
Tačiau pernai žemių savininkai buvo gudresni. Jiems pakako pateikti pažymą iš ugniagesių, urėdijos ar savivaldybės, kad gaisras kilo ne dėl jų kaltės.
„Yra ir dar viena išeitis – jei atsakomybę prisiima kas nors kitas”, – pridūrė D.Macevičienė. Atpirkimo ožiui pakanka tik pasiaiškinti, ir žemės savininkas išvengs nuobaudų.
Teko ilgai įrodinėti
Daugiausia gaisrų pievose, kurių savininkai gauna ES paramą, pernai kilo Šalčininkų rajone – 37. Antrojoje vietoje liko Vilniaus rajonas – 13 atvejų.
„Esu naujas darbuotojas, nepraleidau nė vieno nudeginto žemės plotelio. Gal šiek tiek ir persistengėme”, – svarstė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros vedėjas Algirdas Miliauskas.
Tačiau už rankos pavyko sučiupti tik 2 padegėjus.
„Iš esmės įrodyti nieko neįmanoma”, – skėsčiojo rankomis pareigūnas.
Kita vertus, pastangos išėjo į naudą: išdegusių pievų savininkams teko gerokai paplušėti norint gauti pažymas, kad gaisrai kilo ne dėl jų kaltės.
„Jie ir manęs prašė pažymų, tačiau aš tik nustatau atvejus, o kas kaltas – nežinau”, – teigė agentūros vedėjas.
Jis neabejoja, kad šįmet Šalčininkų rajonas pagal žolės padegimų atvejus bus vienas paskutinių sąraše.
Kaltina padegėją
Šiais metais dažniausiai žolė degė Alytaus apskrityje – nustatyta 11 gaisrų. Tiktai pora atvejų pasitaikė Vilniaus apskrityje, po vieną – Panevėžio ir Tauragės.
„Įrodyti gana sunku, jei padegėjo nesučiupai už rankos”, – atsiduso Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Česlovas Meržvinskas.
Pasak jo, nei pernai, nei užpernai taip nebuvo. Tačiau jis nemano, kad ūkininkams reikėtų sugriežtinti baudas, o gal net iš viso nubraukti paramą. „Mūsų rajone siautėja padegėjas. Nebežinome, kaip jį sutramdyti”, – apgailestavo aplinkosaugininkas.
Jau atsirado liudininkų, mačiusių žmogų su dviračiu. Ten, kur jis pastebėtas, gaisrai pivose plito kas du šimtai metrų.
Į padegėjo paieškas jau įsitraukė ir policija.