Lapkritį ir sausį pajūryje siautusios audros išbandė pernai atliktų darbų kokybę. Tose vietose, kuriose paplūdimiai buvo papildyti smėliu, jie beveik nenukentėjo, jūra kopų neapgadino.
„Šiais metais į Palangos paplūdimius numatoma atgabenti maždaug 290 tūkst. kubinių metrų smėlio. Pernai pliažai pamaitinti 130 tūkst. kubinių metrų smėlio.
Visi darbai bus baigti iki gegužės vidurio – vasaros sezono atidarymo šventės. Tuomet paplūdimių juosta nuo Birutės kalno iki Rąžės upės turėtų paplatėti iki 70 metrų”, – vakar sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Per penkerius metus Palangos paplūdimių pildymas kainavo maždaug 20 mln. litų. Didžiąją pinigų dalį skyrė Europos Sąjungos fondai.
Baigus šiemečius darbus bus atkurtas visas smėlio trūkumas, susidaręs po tanklaivio „Globe Assimi” avarijos ties Klaipėdos šiauriniu molu 1981 metų lapkritį – smėlis ir toliau judės, bet paplūdimiai bus apsaugomi nuo stichinių nelaimių.
Kaip ir pernai, smėlis į Palangą gabenamas iš Juodkrantės ir Preilos povandeninio karjero, esančio jūroje maždaug 6–8 kilometrai nuo kranto.
Anot darbus atliekančios bendrovės atstovo Aleksandro Širkajevo, smėliu bus maitinami paplūdimiai į abi puses nuo jūros tilto – 800 metrų Rąžės upės link ir 1700 metrų Birutės kalno link.
„Paplūdimius pripildyti smėlio kainuoja brangiai, bet kas būtų Palanga be pajūrio? Mokslininkai yra apskaičiavę, kad vienas į paplūdimių tvarkymą įdėtas litas duoda 6–7 litus. Juos kurorte palieka poilsiauti suvažiavę vasarotojai”, – sakė L.Budrys.
Ateityje bus stengiamasi išsaugoti pajūrį pigesniais būdais – tvirtinant kopagūbrius. Aplinkos ministerija šįmet žabtvorėms ir pajūrio takams sutvarkyti Palangai skyrė 300 tūkst. litų.