Nemuno deltos regioninio parko(NDRP) gilumoje, prie Lietuvos valstybės sienos su Rusijos Kaliningrado sritmi, ketvirtadienį šiukšles rinko Rusnės specialiosios mokyklos vaikai. Jie valė Skirvytės senvagės pašalius ir vėl pririnko krūvas šiukšlių.
Beje, iš Rusnės salą juosiančių Skirvytės, Atmatos pakrančių, ją kertančių Vorusnės, Rusnaitės, Pakalnės, kitų upelių pakrančių praėjusią savaitę seniūnijos organizuoti talkininkai iškuopė tonas šiukšlių, bet per keletą dienų meškeriotojai, čia plūstantys iš visos Lietuvos, vėl pavertė jas butelių, plastiko, skardinių sankaupomis.
Šiandien, penktadienį, Atmatos ir Aukštumalos upių santakoje užkalbinti žvejai Linas ir Jonas sakė atvykę iš Tauragės,džiaugėsi tyru oru, geru kibimu. Paklausus, kas aplink juos šlykštų šiukšlyną sukūrė, sakė čia jį jau radę.
Ir taip paprastai atsako visi, kuriuos šių eilučių autorei tenka dažnai prakalbinti. Daugelis ne tik kaltę neigia, bet ir priduria – „Norvegijoje, Vokietijoje, Airijoje tokio apsileidimo nesam matę“.
Bet Nemuno deltoje beveik prie kiekvieno meškerykočiu bemosuojančio pramogautojo – savavališkai sukrauta laužavietė, prie jos - gėrimų ir valgių atsargos, o ištuštintos alaus skardinės (kaip šiandien prie Aukštumalos) voliojasi numestos čia pat, greta šviežiai sugauto laimikio maišo.
Nemuno deltoje meškerioja atvykėliai iš Marijampolės, Vilkaviškio, Kauno, Vilniaus, Tauragės ir kitų kraštų. Apmokestinimas – 10 litų parai arba 50 litų mėnesiui - šių pramogautojų neatbaidė, jų srautai nesumažėjo.
Elgesio kultūros lygio gamtoje ši publika, atrodo, iš viso nelinkusi kelti bent dėl savo pačių prestižo.„Tas pats ir prie Minijos, mes su vaikais šiemet šešias tonas šiukšlių surinkome, bet žvejai švarias pakrantes vėl be gėdos prišnerškė. Ir taip – kasmet“, - žurnalistei sakė Kintų vidurinės mokyklos pedagogė biologė Ingrida Ežerskienė.
Išties gaila vaikų pastangų. Tad vis garsiau skamba tėvų balsai - laikas moksleiviją nuo šio Sizifo darbo išlaisvinti ir Nemuno deltos pakrančių valymu rūpintis profesionaliai, kaip šį darbą paplentėse atlieka kelių priežiūros tarnybos.
Finansiniu šaltiniu galėtų būti mokesčiai už meškeriotojų korteles. Juk NDRP vandens telkiniuose mėgėjiška žūklė yra keleriopai brangiau, nei kitoje Lietuvos dalyje, apmokestinta, tad iš surinktų lėšų turėtų būti skirta nemaža dalis ir jos priežiūrai.
Tuo tarpu NDR parkas šiemet su atliekų surinkėjais net neturi sudaręs sutarties – pristigo lėšų jų samdai. Administracija, gelbėdamasi iš padėties, anksti pavasarį kvietė savanorius rinktis parko teritorijas nuolatinei priežiūrai ir konkuruoti vieniems su kitais dėl geriausiųjų, gamtos grožį puoselėjančiųjų vardo. Deja, nepasisiūlė nei viena organizacija, klubas ar kaimo turizmo sodyba.