Augalus nuo šalnų saugo vanduo ir net žvakės

Rasa Stundžienė
Karštas praėjęs savaitgalis maloniai nustebino ne tik žmones, bet ir augalus. Tiesiog per kelias dienas medžių pumpurai virto žaliais lapeliais, akyse skleidėsi tulpės ir kiti pavasariniai žiedai. Tačiau sinoptikų įspėjimai apie šios savaitės pabaigoje gręsiančias šalnas augalų mylėtojus verčia nerimauti – ar tokie temperatūrų skirtumai nebus pražūtingi jų daržams ir sodams?
Gėlininkė G. Šimoliūnienė perspėja, kad nepraėjus šalnų pavojui gražuolių pelargonijų ir kitų gėlių į lauką nešti nereikėtų.
Daugiau nuotraukų (1)
Panevėžio rajone, Upytės kaime daržininkystės ūkį turinti Milda Mikelionienė lrytas.lt sakė, kad nors sniegas šiemet nutirpo gana anksti, skaičiuojant pagal vidutinę paros temperatūrą, šis pavasaris gana vėlyvas. Todėl augalai iki karštojo praėjusio savaitgalio ne itin skubėjo sužaliuoti.
„Dažniausiai per Motinos dieną tulpės jau būdavo nužydėjusios, o šiemet jos dar tik pradeda žydėti“, – pavyzdį pateikė M. Mikelionienė.
Pasak patyrusios augalų augintojos, staiga užėję karščiai augalams nepakenkė, tiesiog paskatino jų vegetaciją. Tačiau netrukus pranašaujamos šalnos kai kuriems augalams gali būti pražūtingos, o kitus gerokai pažeisti. Panevėžietės teigimu, augalų nušalimo ir nudegimo žaizdos ypač sunkiai gyja, augalai patiria didelį stresą, kurį laiką gali sutrikti jų augimas.
Labiausiai nuo šalnų gali nukentėti sodai, ypač tie vaismedžiai, kurie jau ruošiasi žydėti. Šalnoms ypač jautrūs kaulavaisiai, pavyzdžiui, abrikosai, persikai. Užėjus -5 – -7 laipsnių šalnoms kai medžiai žydi ar jau būna užmezgę vaisius, derliaus galite ir nebesulaukti.
Todėl žmonės stengiasi kaip įmanoma sumažinti žemos temperatūros padaromą žalą. Jei yra galimybių, prieš numatomas šalnas galima apipurkšti vaismedžius vandeniu. Taip pat efektyvus būdas – deginti laužus: pažeme besisklaidantys dūmai sudaro antklodės efektą ir šaltis nepaliečia augalų.
Viešėdama Pranzūzijoje M. Mikelionienė matė, kaip prieš šalnas vietos fermeriai gelbėjo persikų ar nektarinų sodą. Jie traktoriuku privežė ir tarp medžių pristatė didžiulių, maždaug metro aukščio ir skersmens žvakių, kurias nakčiai uždegė.
Prancūzų patirtimi panevėžietė pasinaudojo ir pati. Praėjusį pavasarį per sodų žydėjimą išgirdusi, kad pranešamos šalnos, ji su vaikais vakare po savo sode augančiu persiku pristatė daug žvakių ir uždegė. Nežinia, ar būtent tai padėjo, tačiau medelio žiedai nenušalo.
Prieš šalnas jautresnius augalus M. Mikelionienė pataria apdengti. Tam labiausiai tinka daržo plėvėlė, temperatūrą pakelianti keliais laipsniais. Kuo daugiau sluoksnių daržo plėvėlės augalus užklosite, tuo jiems bus šilčiau. Nuo šalčio augalus galima uždengti ir apverstais vazonais, kartoninėmis dėžėmis, eglišakėmis.
Jei jūsų auginamos ankstyvos bulvės jau išdygusios iš žemės ir sužaliavusios, prieš šalnas jas būtina uždengti daržo plėvele. Jei jų daigai dar nedideli, galima tiesiog bulves apkaupti ir juos paslėpti po žemėmis – tai šiems augalams nepakenks.
Žirnių mėgėjai gali nesibaiminti – jiems pavasarinės šalnos nebaisios, išdygę žirniai atlaiko ir -7 laipsnių šaltuką. Tuo tarpu pupos, pupelės – gerokai jautresnės. Jau pasodintų svogūnų ropėlės šalčius taip pat atlaikys, tačiau didesnė tikimybė, kad pašalę svogūnėliai suformuos žiedynus ir užaugs židuoliais.
Nors dar tik ankstyviausios braškės formuoja žiedpumpurius, vertėtų ir jas pridengti daržo plėvele, kad šalnos nepridarytų bėdų.
Tiems, kas apgauti smarkiai atšilusių orų jau susodino į šiltnamį pomidorus, agurkus ar paprikas, taip pat teks pasirūpinti, kad jie nenukentėtų nuo šalnų. Pasak M. Mikelionienėsm temperatūrai nukritus žemiau +7 laipsnių, agurkai, pomidorai nustoja augti, todėl pernelyg anksti jų susodinti į dirvą šiltanmiuose skubėti neverta.
Prieš numatomas šalnas augančias šiltnamyje daržoves būtina gausiai palaistyti, galima jas apdengti netgi keliais sluoksniais daržo plėvelės. Gana veiksmingas būdas – šiltnamyje per naktį palikti degti kelias didesnes žvakes. Kai kurie daržininkai šiltnamyje nuolat laiko į kibirus ar plastikinius butelius pripilto vandens. Per dieną nuo saulės įšilęs vanduo naktį į aplinką skleidžia šilumą.
Panevėžio rajone, Ėriškiuose gyvenanti gėlių augintoja Gražina Šimoliūnienė pataria neskubėti į lauką iš kambario išnešti dekoratyvinių augalų. „Kol dar išlieka šalnų pavojus, lauke drąsiai galima sodinti tik našlaites“, – įspėja gėlininkė.
Todėl pelargonijas, surfinijas, petunijas, lobelijas, verbenas, bakopas, begonijas ir kitas vasarą žiedais ir žaluma puošiančius kiemą gėles dar reikėtų palaikyti namuose ar šiltnamyje. Jei jau išnešėte juos į lauką ir atgal sunešti nebeturite galimybių, reikėtų bent kuo storiau daržo plėvėle apvynioti, gausiai palaistyti.
Kol dar gresia šalnos, nevertėtų lauke sodinti jurginų, kanų – jų ūgliams šaltis pavojingas. Spustelėjęs šaltukas gali būti pražūtingas ir po žiemos jau atidengtoms bei pumpurus ėmusioms krauti rožėms – apšalusios jos gali nebežydėti. Todėl vertėtų jas prieš šalnas jas vėl pridengti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.