„Mėnulis bus arčiau Žemės, todėl gerokai didesnis - patariame gyventojams vykti iš miestų į kuo atokesnes teritorijas, kur mėnulio dydžio ir jo šviesos neužgoš miestų šviesos“, - lrytas.lt sakė G. Kakaras.
Anot jo, šio reiškinio nereikėtų stebėti per teleskopus, nes jis neteks savo žavesio.
„Geriau į tokios fazės mėnulį žiūrėti plika akimi, per teleskopą jį galima visada „prisitraukti“, šiąnakt to daryti nėra reikalo“, - kalbėjo astronomas.
Mėnulis Vilniuje sekmadienį pateka 22 val. 20 min. Jis per 100 metų labiausiai priartės prie Žemės ir bus maždaug už 365 tūkst. 954 kilometrų nuo mūsų planetos. Dėl to mėnulis atrodys apie 14 proc. didesnis ir apie 30 proc. šviesesnis nei paprastą naktį.
Šiaurės Amerikos žemyno gyventojai jau stebėjo didžiausią mėnulio pilnatį per šimtą metų.
Supermėnuliu vadinama pilnatis yra šviesiausia per šimtą metų. Taip nutinka tuomet, kai tarp Žemės ir jos palydovo mėnulio susidaro mažiausias atstumas. Žmonės vyko nekasdienės pilnaties stebėti į observatorijas.
Mėnulio atstumas nuo Žemės nuolat kinta dėl to, kad jis apie Žemę skrieja ne taisyklingo apskritimo, o elipsine orbita.
Tolimiausias Mėnulio orbitos taškas vadinamas apogėjumi, o artimiausias – perigėjumi.
Nors Mėnulis perigėjuje atsiduria kas 412 dienų, tačiau šiemetinis jo priartėjimas ypatingas.