Pavartęs siūlomą valgiaraštį R. Staponkus pasiūlė užsisakyti paprastos silkės. Esą ji viena iš siūlomų valgiaraštyje atitinka visus kriterijus. Jai negresia išnykimas, ji gaudoma nepažeidžiant žvejybos taisyklių ir yra sugauta laisvėje.
O krevečių ir lašišos reiktų vengti ne tik dėl gamtos išteklių saugojimo, tačiau ir dėl jų sugavimo bei auginimo būdų.
„Valgykite mūsų vandens telkiniuose sugautas žuvis. Taip ne tik tausosite gamtą, tačiau valgysite ir kokybiškesnę žuvį“, - lrytas.lt sakė R. Staponkus.
Žuviai – raudona šviesa
Jūros ešerys, jūros lydeka, lašiša, menkė, ungurys, tilapija, tunas, krevetės – populiarios žuvys, kurioms gamtosaugininkai uždegė raudoną šviesą.
„Nepirkdami šių žuvų neprisidėsime prie intesvyvios jų žvejybos, nes šioms žuvims gresia išnykimas, jų pagaunama daugiau, negu leidžiama“, - kalbėjo R. Staponkus.
Be to, lietuvių vertinama brangi lašiša, kuri pasiekia Lietuvos pirkėjus, yra užauginama Norvegijoje pramoniniu būdu ir jau vien todėl nėra kokybiška. Mat žuviai, kaip ir bet kuriam gyvam organizmui, reikia erdvės ir natūralių sąlygų. Tuo tarpu auginant jas pramoniniu būdu erdvė žuviai suteikiama tik minimali.
Anot R. Staponkaus, natūrali ir gera lašiša yra net ne tokios spalvos, kokia siūloma Lietuvos parduotuvėse. Laisvėje užauginta lašiša yra šviesiai rusva.
„Kartą vieni žuvų tiekėjai pasiūlė tokios laisvėje sugautos lašišos, tačiau žmonės jos nepirko. Matyt, manė, kad žuvis sugedusi, nes neturi mūsų akiai įprastos spalvos“, - kalbėjo R. Staponkus.
Lietuvos lydeka – geriau už lašišą
Daug komplimentų R. Staponkus pažėrė Lietuvos vandens telkiniuose plaukiojančioms lydekoms. Jas užmarinavus ir tinkamai paruošus valgyti galima ne ką prastesnę žuvį, nei daugelio mėgiama lašiša.
„Ešerys, karpis, karšis Rytų Baltijos menkė, upinė plekšnė, silkė, skumbrė, Vakarų Europos starkis, Baltijos šprotai, stinta – valgydami tokią žuvį ne tik valgysime sveikiau, tačiau tausosime ir gamtą“, - pasakojo pašnekovas.
R. Staponkus sako niekada neperkąs ir prekybos centruose esančių pangasijų ar tilapijų. Jos taip pat gaudomos nesilaikant žvejybos taisyklių. Be to, žiniasklaida jau buvo pranešusi ir apie tai, jog pangasijos auginamos nesteriliose fermose, o Azijos ūkiuose auginant tilapijas yra nekontroliuojamas hormonų ir antibiotikų naudojimas.
Lietuvos gamtos fondas kartu su Pasaulio gamtos fondu (WWF) yra išleidęs žuvų gidą – jame išdėstyta, kokių žuvų ir kodėl geriau nepirkti. Tiesa, problema ir ta, jog Lietuvos parduotuvėse ne visa žuvis yra tinkamai paženklinama, todėl vartotojui sunku sužinoti, kur žuvis pagauta, ar ji auginta fermose ar sugauta laisvėje, iš kokios jūros ar vendenyno ji atkeliavo. Be to, ne visų žuvų pavadinimai parduotuvėse yra surašyti taisyklingai ir tiksliai.
Krevečių gaudymas daro žalą
Parduotuvių lentynose galima rasti daugybę rūšių didelių tropinių krevečių, kurios yra pagautos laisvėje arba užaugintos ūkiuose. Dažniausiai tai vadinamosios tigrinės, baltakojės ar didžiosios krevetės. Prieš perkant tokias krevetės, gamtosaugos specialistai siūlo gerai pagalvoti.
Tiek laukinių krevečių žvejyba, tiek krevečių auginimas ūkiuose yra susiję su neigiamais padariniais gamtai. Laukinės krevetės yra gaudomos tralais, kurie pažeidžia dugno bendrijas, kenkia koralams ir kitiems dugno gyvūnams. Į tralus pakliūva vėžliai ir daug kitų rūšių organizmų.
Tuo tarpu specializuotos krevečių fermos yra viena iš pagrindinių grėsmių ir taip mažėjantiems Pietryčių Azijos mangrovių miškams. Šie miškai yra kertami, kad krevečių ūkiai turėtų vietos plėstis.
Vanduo nespėja „užauginti“
Pastaraisiais metais dėl intensyvios komercinės žvejybos jūros ir vandenynai nebespėja „užauginti“ tiek žuvies, kiek jos yra pagaunama.
Anot gamtosaugininkų, beveik trečdalis žuvų rūšių jau išgaudyta tiek, kad nežinia, ar jų ištekliai kada nors atsikurs, net ir visiškai nutraukus šių žuvų žvejybą.
Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję.
Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies suvartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais.
Apie žuvinkystės problemas ir perspektyvas šiomis dienomis Vilniuje kalbama ir tarptautiniu lygmeniu – Lietuvoje lankosi už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Europos Komisijos narė Maria Damanaki. Jos tikslas – pristatyti ES bendrosios žuvininkystės politikos reformą, kuria siekiama išsaugoti žuvų išteklius.
Ar žinojote, kad?
Daugiau nei pusė Lietuvoje parduodamos žuvies yra importuojama.
Iš žvejybos laivų pamesta žvejybos įranga ir toliau gaudo žuvis, ruonius ir paukščius. Tai - vadinamoji vaiduoklinė žvejyba.
Pasaulyje kasmet apie 7,3 milijono tonų „netyčinio“ laimikio – žuvies ir kitos jūros gyvūnijos – išmetama atgal į jūrą, taip siekiant išvengti baudų už nelaiku sugautą ar apskritai neleistiną laimikį.
Keletas į Raudonąją knygą įrašytų žuvų rūšių yra komerciškai gaudomos ir parduodamos Lietuvoje, jų patiekalų galima užsisakyti restoranuose, pavyzdžiui, lašišos.
Apie ketvirtadalis pasaulyje sužvejojamos žuvies ir jūros gėrybių yra naudojama žuvies miltų ir žuvies aliejaus gamybai, kurie daugiausiai naudojami kaip gyvulių ir tvenkiniuose auginamų žuvų pašarai.
Lietuvos gamtos fondo rekomedacijos
Žalia spalva. Valgykite į sveikatą!
Net ir intensyvi žvejyba šioms žuvų rūšims nekelia grėsmės išnykti. Ramia sąžine galite pirkti ir valgyti šias žuvis:
Ešerys
Karpis
Karšis
Lydeka
Menkė (Rytų Baltijos)
Ledjūrio menkė
Rudagalvė menkė (Ramusis vandenynas)
Upinė plekšnė
Silkė
Skumbrė
Starkis (Vakarų Europa)
Midijos
Baltijos šprotas
Vėžiai (svetimžemės rūšys)
Stinta
Geltona spalva. Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!
Nors intensyvi žvejyba šioms žuvų rūšims kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą ir vartojimą. Ši rekomendacija kyla dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šių žuvų rūšių paplitimą (jų gali būti daug mažiau, negu manoma) arba jų žvejybos būdai kenkia aplinkai.
Jūros lydeka (Šiaurės rytų Atlantas)
Lašiša (dirbtinai užauginta)
Menkė (Vakarų Baltijos)
Juodadėmė menkė
Rudagalvė menkė
Otas
Pangasija
Jūrinė plekšnė
Seliava
Strimėlė (Vakarų Baltija)
Starkis (Lietuvos vandenys)
Eršketų rūšys
Krevetės (Šiaurės rytų Atlantas)
Kuoja
Vilkešeris (Šiaurės rytų Atlantas, dirbtinai užaugintas)
Molva (Barenco jūra)
Vaivorykštinis upėtakis
Auksaspalvė dorada
Lynas
Perpelė
Vėžiai (vietiniai, importuojami)
Tunas (dauguma rūšių)
Raudona spalva. Nepirkite!
Šių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama. Minėtoms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai.
Jūros ešerys
Jūros lydeka
Lašiša (sugauta laisvėje)
Menkė (Šiaurės Atlantas)
Paltusas
Visos ryklių rūšys
Skumbrė (Viduržemio jūra)
Tropinės krevetės
Ungurys
Jūrų velnias
Vilkešeris (Centrinis Atlantas, Viduržemio jūra)
Molva
Auksaspalvė dorada
Tilapija
Nėgė
Riebžuvė
Šaltinis: Lietuvos gamtos fondas