Nuo senbuvių iš Švedijos, Danijos, Vokietijos bei Latvijos savo kurkimu neatsiliko ir pirmą kartą dainų konkurse pasirodžiusi Lietuvos komanda.
Europinių kūmučių dainų fiestoje visai kaip tikrame televiziniame šou - tiesioginis eteris, aplink besisukiojančios filmavimo kameros. Visa tai siekiant įgyvendinti pagrindinę konkurso sąlygą – teisėjų vertinimui pateikti įrašą, kuriame būtų užfiksuoti kūmučių skleidžiamų garsų fragmentai.
Nors mažosioms rupūžėms konkurse niekas nediriguoja, tačiau griežtų taisyklių čia taip pat esama. Garso įrašo trukmė turi trukti ne ilgiau kaip 6 minutes, o balsuoti už savo favoritus galima tik vieną vakarą.
Teisėjų vaidmuo atitenka klausytojams, kurie savo balsą atiduoda vertindami skirtingų šalių įrašus internetinėje erdvėje.
„Lietuvos galimybės laimėti konkursą yra gana geros, nes daug ką lemia garso įrašymo kokybė, o tinkamam įrašui padaryti pasitelkėme modernias technologijas“, - pasakojo Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė.
Raudonpilvių kūmučių dainos – tai dalis poravimosi ritualo, kuriuo rupūžių patinai bando prisikviesti pateles. Pavasarį jie įsitaiso saulės įšildytame nedidelių kūdrų vandenyje, čia plūduriuoja pakrantėse bei skleidžia harmonizuojančią melodiją, primenančią ūkavimą.
Dėl šios savybės kūmutės žmonių dar vadinamos balų gegutėmis.
„Šios rūšies rupūžių patelės išrankios – susiporuos tik su tuo patinu, kuris jai gražiausiai padainuos“, - juokavo D. Bastytė. Jos teigimu, raudonpilvės kūmutės yra viena seniausių varliagyvių rūšių Lietuvoje.
varlių "Eurovizija“ tai vienas iš renginių, skirtų pažymėti pasaulyje vykdomos programos LIFE 20 metų jubiliejų.