Lrytas.lt aplankė 8 arčiausiai centro esančių žaliųjų Vilniaus „taškų“ ir įsitikino, kad surasti gerą vietą pasyviam poilsiui Vilniuje - užduotis ne iš lengvųjų, tačiau sakyti, kad Vilniuje mažai parkų ar žalių zonų, būtų įžūlu.
Tik šiuo atveju „daug“ dar nereiškia „gerai“. Vietų, kuriose norisi būti, yra, bet daugelis jų turi ryškių trūkumų.
Užupio kūdros
Atstumas nuo miesto centro - 1 km.
Už Tymo turgaus stūksantys tvenkinėliai geriau žinomi Užupio gyventojams. Pamažu juos atranda ir netyčia pro šalį einantys žmonės. Vieta stebuklinga - vos 7 minutės nuo miesto centro (pavyzdžiui, rotušės) pėsčiomis.
Privalumai. Šis žalias „taškas“ vis dar mažai kam žinomas. Užsukę čia vidurdienį ras jaukią ramybę ir privatumą, užsukę vakare - tą patį. Tiesa, prie tvenkinių sėdės daugiau žmonių. Vietos patogiai išsidrėbti - į valias. O ir privatumo niekas nesudrums, nes poilsiaujantys vienas nuo kito būna nutolę mažiausiai 10 metrų. Vietelė itin tinkama turintiems keturkojus augintinius - čia jie laksto laisvai.
Trūkumai. Mažiau pasisekė mamoms su vežimėliais - takeliai yra, bet manevruoti jais nelabai patogu. Žolė - nenušienauta, tad vietelė labiau primeta laukinę užmiesčio pievą, o ne sostinės centre esančią poilsio zoną. Kita vertus, tuo ji ir žavinga, nes autentiška ir neišblizginta.
Užupyje gyvenančiam Vilniaus merui reikėtų čia apsilankyti ir savo akimis įsitikinti, kad ši vieta neeilinė, bet kad ji taptų traukos centru, reiktų bent jau vandens telkinius išvalyti. O norintiems čia padrybsoti teks iš karto susitaikyti su viešųjų tualetų, suoliukų, šiukšliadėžių trūkumu ir ne visuomet blaiviais Užupio „menininkais“.
Kalnas prie Barbakano
Atstumas nuo miesto centro - 1 km.
Šalia istorinio sostinės statinio, Barbakano, esantis kalnas ir jo šlaitas - viena iš tų vietų, kur užklydęs pagalvosi „Oho“. Taip, ten gražu, vaizdelis iš viršaus gniaužia kvapą, visos Vilniaus architektūros pažibos - kaip ant delno, tik sėdėk, žiūrėk ir mėgaukis.
Privalumai. Visų pirma, tai labai graži vieta. Neabejojame, kad tai patvirtintų 99 proc. čia buvusių žmonių. Yra kelios dešimtys suoliukų, tad galima prisėsti, paskaityti laikraštį arba pasupti vaiką vežimėlyje. Takelis – gana platus, todėl smagu prasilėkti su dviračiu. Tiesa, labai trumpai, nes nuo kalno dviratį jau teks nusitempti.
Trūkumai. Dienos metu ši žalia zona atrodo idiliška, o vakare primena barą. Alų iš butelių maukiantys paaugliai ir garsūs jų šūkavimai yra gerokai įgrisę aplinkinių namų gyventojams. Jaunimą vakarais tramdo policininkai: pusvalandį - tylu, vėliau - tas pats. O ir susitvarkyti po savęs jie ne visuomet sugeba - pievos dažnai būna užklotos šiukšlėmis, saulėgrąžų lukštais, sugedusiais žiebtuvėliais.
Vingio parkas
Atstumas nuo miesto centro - 4 km.
Reklamos Vilniaus Vingio parkui nereikia. Šią vietą žino ir koncertų mėgėjai, ir mažų vaikų mamos, ir dviratininkai. Parkas didelis, žalias, kupinas įvairių pramogų, o ir susisiekimas patogus – Vingio parkas yra kone pačiame sostinės centre.
Privalumai. Gera lokacija. Vingio parką iš daugelio Vilniaus vietų galima pasiekti pėsčiomis. O Žvėryno gyventojams tiesiog pasisekė - kelios minutės ir jie miške. Parke geri dviračių takai, yra šunims skirta aikštelė, galima važinėtis su riedučiais arba tingiai gulėti ant pievos. O norintiems parėkauti ir išsikrauti - nors kauk, nors stauk.
Trūkumai. Fabijoniškių arba Jeruzalės gyventojams iki Vingio parko tektų važiuoti. Kita vertus, tai - ne problema, nes parke galima būti nors ir visą dieną. Akis bado besimėtančios šiukšlės, perpildytos šiukšliadėžės, duobėti takeliai ir tas pats išgerti vakarais gamtoje mėgstantis jaunimas. Panašu, kad bėdos visur tos pačios.
Pieva prie Žvėryno pėsčiųjų tilto
Atstumas nuo miesto centro - 4 km.
Dar viena vieta, kurioje gera ištiesti kojas ir pamiršti didmiesčio šurmulį. Galėtume ją priskirti Vingio parko teritorijai, bet Žvėryno gyventojai pasakytų, kad ši teritorija jų.
Privalumai. Švari, jauki, žalia erdvė. Žolė nupjauta, medžiai dailiai nuaugę, yra ir saulėtų lopinėlių, yra ir pavėsio. Galima iškylauti, žaisti lauko žaidimus. Šią pievą itin pamėgo mamos ir jų vaikų, mat čia yra ir mažyliams skirta žaidimų aikštelė. Pernai prie tilto buvo atidaryta „wok“ maisto kavinė (rytietiškas maisto ruošimo būdas plieninėje keptuvėje), tad yra kur prisėsti, pavalgyti arba išgerti sulčių. Ji veikia ir šiemet.
Trūkumai. Viešieji tualetai. Jų, kaip ir visur, arba išvis nėra, arba per mažai, arba per toli. Čia gali nepatikti tiems, kurie dar neturi vaikų, o svetimų keliamas triukšmas yra lyg nepakeliama kančia. Daugiau trūkumų neįžvelgėme - gera vieta, gera būti, gera drybsoti.
Pieva prie Baltojo tilto
Atstumas nuo miesto centro - 1 km.
Kadaise ši Neries pakrantės atkarpa nebuvo kažkuo ypatinga. Prieš maždaug 5 metus čia atsirado pirmasis sostinėje paplūdimio baras, vėliau - tinklinio aikštelė, zonos riedlentininkams ir dviratininkams. Šiais metais lietuviškuoju Majamiu vadinama pieva užsipildė su pirmaisiais saulės spinduliais. Žmonės leido vėjo aitvarus, Nerimi plaukė baidarės, o ant žaliuoti pradėjusios pievos šildėsi visi - ir maži, ir dideli.
Privalumai. Tai - kone didžiausias žaliuojantis plotas pačiame Vilniaus centre. Be to, pačioje Neries pakrantėje. Mūsų akimis, tai didžiausias jo privalumas. Vieta socialiai aktyvi, gyvybinga, judri.
Trūkumai. Dieną ir vakare vykstantis gyvenimas čia smarkiai skiriasi. Didesnės šiukšlės surenkamos, bet cigarečių nuorūkų ir saulėgrąžų lukštų vis daugėja. Vakarais ratus aplink poilsiautojus suka butelius renkantys benamiai. O juos drausminti bando vis prie Baltojo tilto privažiuojantys policijos ekipažai. Smagu, kad tokia vieta yra, tik gaila, kad ji tampa masinių išgertuvių simboliu.
Tuskulėnų Rimties parkas
Atstumas nuo miesto centro - 2 km.
Tuskulėnų Rimties parkas užima 7,5 hektarų ploto. Tuskulėnų dvaro teritorija Vilniuje - tai XX amžiaus vidurio tragedijos vieta, kurioje pokario metais buvo slapta užkasami sovietų vidaus kalėjimo rūsiuose kalintų ir vėliau nužudytų asmenų palaikai.
Privalumai. Neseniai rekonstruoto parko teritorija atrodo įspūdingai - žalia, švaru, ramu. Aktyvaus poilsio mėgėjai džiaugiasi puikiais dviračių takais, mamos - vaikams žaisti tinkama teritorija, o pagyvenę Žirmūnų gyventojai čia renkasi aptarti dienos aktualijų. Kone prie kiekvieno suoliuko yra šiukšliadėžė, parke švaru lyg ką tik išblizgintoje operacinėje. O ir pati aplinka įpareigoja elgtis padoriai.
Trūkumai. Būtų nepadoru kabinėtis prie vietos, kuri atrodo lyg iš atviruko. Gražus parkas - gražūs ir atsiliepimai.
Markučių parkas
Atstumas nuo miesto centro – 6 km.
Vieni šį parką vadina Markučių, kiti – Puškino vardu, mat čia įsikūręs literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus. Pats Puškinas čia nėra net buvęs, tačiau XIX ir XX amžių sankirtoje čia su žmona Varvara gyveno Puškino sūnus Grigorijus. Parkas buvo kuriamas pagal senas tradicijas: su terasomis, tvenkiniais, kanalais, apžvalgos aikštelėmis ir pavėsinėmis. Tiesa, šiandien jis atrodo kiek kitaip, tačiau savo žavesio dar neprarado.
Privalumai. Gera vieta pasivaikščioti rudenį arba vasarą. Parke yra du tvenkiniai, ant kurių krantų būriuojasi žvejai. Kadangi parką nėra lengva pasiekti pėsčiomis, ši vieta patiks dviratininkams – maršrutas išties vaizdingas, keliai primena serpantinus, o ir pačiame parke yra kur palakstyti.
Trūkumai. Šiukšlės, šiukšlės ir dar kartą šiukšlės. Vakarais čia susirenka nemažai vietos jaunimo, tačiau įpročio po savęs susitvarkyti jie dar neturi.
Neries pakrantė prie senojo Žvėryno tilto
Atstumas nuo miesto centro – 1 km.
Žaliosios erdvės – vienas didžiausių Žvėryno privalumų. Prie A. Mickevičiaus ir Vytauto gatvių sankirtos esantis Eduardo Balsio skveras – gera vieta trumpam pabėgti iš namų, suvalgyti pietus „gamtoje“ arba tiesiog pasišildyti ant saulės. Jo centrą puošia skulptūra „Paukščių lizdas“.
Privalumai. Didžiuliu populiarumu parkelis nepasižymi, todėl rymo nedrumsčiamas ir tylus, gal net šiek tiek vienišas. Takeliu nusileidus prie Neries, galima prisėsti ant oranžinių „kėdučių“ ir pasigėrėti (arba pasipiktinti) anapus Neries dygstančiu dangoraižių miesteliu.
Trūkumai. Palei Nerį vingiuojantis takas atrodo taip, lyg juo ką tik buvo pravažiavęs buldozerių padaras. Iš grindinio styro metaliniai strypai, o duobių – daugiau nei plytelių Gedimino prospekto grindinyje.