Dar prieš kelerius metus gervės dirbamuose laukuose paprastai pasirodydavo vasaros viduryje ir rudenį.
Tačiau šiemet pirmieji paukščių pulkai P. Nevulio laukuose nusileido jau kovo pradžioje.
Tuomet ūkininkas suprato, kad saugant būsimą derlių jo laukia nelengva kova.
Valstybės saugomos ir į Raudonąją knygą įrašytos pilkosios gervės yra ne tokios jau baikščios, kaip iki šiol buvo manoma. Jos leidžiasi į javų, bulvių, kopūstų laukus ir ramiai juose sotinasi.
Prarastų dešimtis tūkstančių
„Šiemet pirkau 24 tonas sertifikuotų kvietrugių.
Už toną po 1500 litų mokėjau. Jeigu gervės vėl suniokos javus, paduosiu į teismą valstybę. Ji rūpinasi paukščiais ir vabalėliais, bet ne žmogumi.
Gervė – net už gandrą didesnis paukštis. Jų pulkas primena stirnų bandą. Po jų antskrydžių lieka tik sutrypta žemė”, – kalbėjo ūkininkas.
Šiais metais saugomų paukščių pulkai nusitaikė į du 150 hektarų užimančius laukus, esančius Kuzmiškio kaime. Juose pasėti kvietrugiai ir miežiai.
Ūkininkas turi 400 hektarų dirbamos žemės. Dalis jos yra šalia Bygailių miško, kuriame esančiose pelkėse ir glaudžiasi gervės, įjunkusios į laukus. P. Nevulis kasdien apvažiuoja gervių „globojamus” savo laukus.
Pypsi, triukšmauja. Ne kartą, netekęs kantrybės, su automobiliu pasileido per ką tik sudygusių javų lauką. Žemdirbio nuomone, mašinos ratai padaro kur kas mažiau žalos nei paukščiai.
Pabaidytos gervės pakyla, apsuka ratą ir dažniausiai nusileidžia kitame lauke.
Kompensuojama suma – ašaros
Prieš kelerius metus P. Nevulis kreipėsi į rajono savivaldybę, kad jam būtų kompensuota paukščių padaryta žala. Į ūkininko laukus atvyko speciali komisija ir savo akimis viską išvydo.
Miežių lauke išlestos, nuskabytos ir sutryptos varpos, o drėgnoje žemėje liko įspausta galybė gervių pėdų. Tąsyk P. Nevuliui buvo išmokėta 1400 litų kompensacija.
Ūkininkas sako, kad tokia suma nepadengia net mažos dalies jo patirtos žalos.
Tinka bulvės ir kopūstai
Gervės mėgsta vaišintis ne tik P. Nevulio laukuose.
Pasvalio rajone bulves auginantis Stanislovas Aleksandravičius irgi yra nukentėjęs nuo šių paukščių antskrydžių.
Anksčiau šio ūkininko laukuose kartais nusileisdavo kokių 50 gervių pulkelis. Bet pastaraisiais metais susirenka iki kelių tūkstančių. Besileidžiantys sparnuočiai tarsi debesis užtemdo saulę.
Ieškodami kirmėlių paukščiai taip iškapstė bulvių laukus, kad gumbai pažaliavo ir nukentėjo nemažai derliaus.
„Pernai kaimynui nebereikėjo kulti maždaug 1,5 hektaro žirnių. Juos gervės savo kojomis nukūlė”, – prisiminė S. Aleksandravičius.
Prieš porą metų dėl gervių padarytos žalos kreipėsi Pasvalio rajono gyventojas Vaidutis Gegieckas.
Paukščiai sugadino apie hektarą vėlyvųjų kopūstų. Ūkininkas iš šio lauko tikėjosi apie 50 tonų derliaus. V. Gegiecko apskaičiavimu, dėl gervių jis prarado apie 17 tūkstančių litų.
Prieš trejus metus Ukmergės rajone, Tulpiakiemio kaime, maždaug 20 arų bulvių lauką irgi nukasė gervės.
Žmonės stebėjosi, kad paukščiai pasirinko vienos veislės baltąsias bulves, bet paragavusios nelietė šalia esančių raudonųjų.
Paukščių kasmet daugėja
* Gervių elgsenos specialistai tvirtina, kad šiems paukščiams toks elgesys nėra būdingas. Pilkosios gervės yra labai atsargūs ir baikštūs paukščiai. Jie veisiasi miškuose esančiose pelkėtose vietovėse.
* Raudonosios knygos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu turėtų būti per 1000 perinčių gervių porų.
* Gervės minta sėklomis, vabzdžiais, moliuskais, varlėmis, pelėmis, pelkių uogomis, taip pat lesa grūdus.
* Anot Panevėžio miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriaus Kornelijaus Aleknos, gervių kasmet daugėja. Miškuose šie paukščiai žalos nedaro.
* Paprastai laukinių gyvūnų padarytą žalą ūkininkams turi atlyginti medžioklės plotų naudotojai.
* Tačiau gervė yra saugomas paukštis, todėl jų padarytus nuostolius turi atlyginti valstybė.