Tokius pokyčius turėtų paskatinti trečiadienį Vyriausybės patvirtinta Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programa. Specialistai teigia, kad tai labai svarbus dokumentas, kuris gali nulemti Lietuvos miškų ateitį. Tačiau privačių miškų savininkai programos priėmimą vertina skeptiškai.
Pirmą kartą kuriant programą buvo iškelti ne tik abstraktūs tikslai ir uždaviniai, bet numatyti ir konkretūs skaičiai.
Pavyzdžiui, iki 2020 metų daugiau miškų kirtimų atliekų turėtų būti naudojamos biokurui. Iki šiol per metus buvo sunaudojama 150 tūkstančių kubinių metrų miško kirtimo atliekų, o šį skaičių planuojama padidinti iki 500 tūkstančių kubinių metrų.
Taip pat planuojama padidinti Lietuvos miškingumą. Šiuo metu 33,2 proc. Lietuvos teritorijos dengia miškai. Per artimiausius aštuonerius metus šis skaičius turi išaugti procentu. „Kai kam gali pasirodyti, kad tai nėra ambicingas tikslas. Bet tai realus skaičius. Visi tikslai ir uždaviniai yra susiję su finansais. 1 ha miško įveisimas, saugojimas, priežiūra kainuoja apie 5-15 tūkst. litų. Norint padidinti miškingumą vienu procentu, reikės papildomai įveisti dešimtis tūkstančių hektarų miško“, - aiškino Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis. Jis dalyvavo kuriant programą.
Iki 2020 metų Lietuvoje dirbtinai turėtų būti įveista apie 30 tūkst. ha miškų, t. y. apie 3 ha per metus. „Prieš tai mes siekėme, kad per metus būtų įveista apie 7 tūkst. ha miškų. Tačiau paaiškėjo, kad tai nėra įmanoma. Todėl dabar rinkomės realius skaičius“, - pasakojo N. Kupstaitis.
Miškų departamento atstovas sakė, kad programą galima vadinti kompromisine – buvo siekiama suderinti aplinkosaugininkų, miškų savininkų, medienos pramonės interesus.
Anot specialisto, prie programos įgyvendinimo turėtų prisidėti ir privačių miškų savininkai. „Aišku, jokios prievartos nebus. Mes negalime priversti verslininko elgtis vienaip ar kitaip. Tačiau bus numatyti įvairūs finansinio skatinimo būdai“, - aiškino Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas. Kitaip tariant, verslininkai nebus priversti laikytis programoje numatytų nuostatų, tačiau bus skatinami tai daryti. Pavyzdžiui, atsirado galimybė, kad 2014-2020 metų Kaimo plėtros programoje galės dalyvauti ir privačių miškų savininkai.
„Turiu prisipažinti, kad nesu susipažinęs su ta programa. Tačiau tokių bandymų buvo ir anksčiau. Mums tai nėra svarbus dokumentas“, - sakė prisistatyti nenorėjęs Privačių miškų savininkų asociacijos atstovas.
Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius trečiadienį sakė, kad su Vyriausybės priimta programa detaliau nėra susipažinęs. Tačiau jį nustebino tai, kad galutinis programos variantas nėra toks išsamus, kaip buvo planuota.
Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą Aplinkos ministerijai padėjo kurti Žemės ūkio, Finansų, Ūkio ministerijos. „Programą patvirtino Vyriausybė. Anksčiau tai darydavo Aplinkos ministerija. Toks pasikeitimas rodo, kad keičiasi ir valstybės požiūris į miškų ūkį. Šiam sektoriui suteikiama daugiau svarbos ir dėmesio“, - sakė specialistas N. Kupstaitis.