Drėgni ir šilti orai pažadino erkių apetitą. Kauno infekcinėje ligoninėje pastarąją savaitę gausėjo erkiniu encefalitu ir Laimo liga susirgusių pacientų, veterinarinėse gydyklose – babezioze apsirgusių augintinių.
„Erkės alkanos iš po žiemos ir itin aktyvios. Ligų židinių labai daug, švarių rajonų nebeliko nei Kaune, nei veikiausiai visoje Lietuvoje. O užkratą erkės perduoda savo palikuonims“, – konstatavo Kauno klinikinės ligoninės konsultacinės poliklinikos Diagnostikos skyriaus infekcinių ligų gydytoja Vilija Petrulienė.
Šioje poliklinikoje gegužę, o ypač – pastarąją savaitę gerokai padaugėjo kauniečių, kuriems įsisiurbė erkė.
V. Petrulienė teigė, kad kasdien diagnozuojama nuo 1 iki 5 naujų Laimo ligos atvejų. Nuo šios ligos skiepų nėra.
Dviem blogai pasijutusiems pacientams įtartas erkinis encefalitas.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irina Bulsienė pastebėjo, kad balandį užfiksuoti 4 Laimo ligos atvejai, o gegužei nesibaigus – jau 14.
Nors pačios erkės dideliu judrumu nepasižymi, jas veikiausiai perneša migruojantys paukščiai – kaip kitaip galima paaiškinti, iš kur šis voragyvis atsirado 9 aukšte ant lauko palangės.
Saugių vietovių Kaune mažėja. Štai anksčiau Laimo ligos ar erkinio encefalito užkrato niekada nepastebėta Ąžuolyne, o pernai toks atvejis jau buvo.
Nesaugus ir Kauno rajonas – esama užsikrėtusiųjų Lapėse, Garliavos apylinkėse, Vandžiogaloje, Grabuciškėse, Vaišvydavos miškuose.
Veterinarijos gydyklos nemažos sergančių augintinių bangos susilaukė jau gegužės pradžioje. Erkės sukelia babeziozę – kraujo raudonuosius kūnelius pažeidžiančią ligą. Kitaip nei žmonėms, šunims skiepų nuo erkių sukeliamų ligų nėra.
Veterinarijos gydytoja Rimantė Rusickienė pastebėjo, kad jau kuris laikas keturkojų ligonių kasmet daugėja kone dvigubai. Priežastis – vienintelė: Kaune niekas nenaikina erkių.
Iš 50 babeziozės atvejų vos pora buvo itin sunkios formos: dauguma keturkojus auginančių kauniečių jau žino, kad įsisegus erkei delsti negalima. Jauni šunys užkratą įveikia lengviau, o tiems, kurių amžius viršija 8 metus, mirtino ligos atvejo rizika didesnė.
„O su lašiukais, kurie skiriami šunims, yra panašiai, kaip žmonėms su kontracepcija: preparatų pasirinkimas didelis, bet 100 procentų patikimo nė vieno“, – įvertino gydytoja.
Jau birželį babeziozės atvejų ima mažėti ir vėl padaugėja rugsėjį.