Iškėlęs dešimtąjį gandralizdį, A. Tamulynas neseniai sulaukė naujakurių – dar vienos gandrų poros. Kaip ir kasmet, visi gamtos mėgėjo Pilotiškėse iškelti lizdai užimti.
Kad gandrai nesipeštų ir atėjūnai neužimtų svetimų lizdų, A.Tamulynas yra išradęs efektyvių būdų, verčiančių šiuos paukščius laikytis taisyklių.
Gandrų globėjas prie kiekvieno lizdo yra pritvirtinęs specialią svirtelę. Ją truktelėjus į gandralizdį terkšteli spyruoklė. Lizdas sudreba, ir neprašytas svečias pabaidytas priverstas skristi.
Kitas paukščių baidymo būdas, kurį naudoja A. Tamulynas, – tai elektrinis piemuo. Pamatęs, kad atskrenda svetimas gandras ir tuoj kils muštynės, globėjas įjungia elektros srovę.
Gandrui ji nepavojinga, tačiau užimti svetimo lizdo jis jau nebesitaiko. Daug metų šių paukščių gyvenimą stebintį žmogų taip elgtis verčia gandrų muštynių vaizdai.
„Jei nori gandrus privilioti, lizdas privalo atrodyti kaip senas. Tik tada paukščiai atskris”, – įsitikinęs A. Tamulynas. Ant jo dantį griežia gandralizdžius keliantys kaimynai. Į juos paukščiai neatskrenda.
A. Tamulynas žino, kodėl taip yra. Vienas kaimynas vis neklauso patarimo įrengti svirtelę su spyruokle atėjūnams baidyti. Šie vis išvaiko perėti besiruošiančias poras.
Nors kitas kaimyno lizdas už pusantro kilometro, jis pakliūva į A. Tamulyno kieme gyvenančių gandrų teritoriją. O šie ją budriai saugo.
Visi A. Tamulyno gandralizdžiai iškelti ant tvirtų ąžuolinių stulpų. Vienam pakelti prireikė net trijų traktorių.
Gandralizdžių pensininkas nepalieka plikų, prikrauna į juos maždaug 30 centimetrų šakų, jas surišdamas viela. Sutvirtinti reikia, kad šakų nevogtų gandrai iš kitų lizdų.
O šiais metais Pilotiškių kaimo gyventojai sulaukė netikėto svečio – rožinio pelikano. Jis atskrido su gandrų būriu.
Pelikanas Lietuvoje – labai retas svečias. Pernai jis buvo pasirodęs vienoje nuošalioje Rokiškio rajono sodyboje.
Šis šiltuosiuose kraštuose gyvenantis paukštis buvo perduotas Kauno gyvūnų globėjams.
Didžiausia sparnuočių kolonija – pamaryje
Viena didžiausių gandrų kolonijų yra pušyne netoli Nemuno senvagės ežero, tyvuliuojančio už Kucių kaimo (Pagėgių sav.). Joje ornitologai suskaičiavo apie 40 baltųjų gandrų ir keliolika garnių.
Ji dvigubai savo dydžiu viršija garsiąją Bitėnų gandrų koloniją, kurią daug metų prižiūri ir visuomenei pristato Rambyno regioninio parko direkcija. Šioje kolonijoje peri keliolika gandrų šeimų.
Lietuvoje Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinamas baltojo gandro apsaugos projektas. Jam skirta beveik 2,5 mln. eurų (8,6 mln. litų).
Įgyvendinant projektą bus inventorizuoti visi gandrų lizdai, iškelta iki 1760 naujų platformų ant elektros stulpų ir 500 dirbtinių platformų lizdams ant pastatų, pakeičiant ten esančius probleminius.