Jau antra savaitė Utenos rajono Leliūnų seniūnijos kaimuose – Čiviškėse, Šleikiuose, Maželiškiuose, Gučiavietėje – gyvenantys žmonės į lauką išeina skepetomis dangstydamiesi nosį.
Mat vandentvarkos įmonė „Utenos vandenys” ant dirvonuojančių laukų ėmė pilti nuotekų dumblą, o jis iškart neapariamas.
„Nustatykite, kokio intensyvumo smarvė: iš kur ji sklinda, kada labiausiai smirdi. Surašykite visa tai ir atvežkite mums aprašą.
Paimtume kvapų mėginį, bet jis būtų ištirtas tik per mėnesį”, – dvoko dusinamus žmones tik tokiu patarimu tesugebėjo paguosti Utenos visuomenės sveikatos centro (VSC) darbuotoja Ramunė Jurkūnienė.
Kita VSC atstovė Elvyra Sabalytė paaiškino, kad iš dirbamų laukų sklindanti smarvė – aplinkos apsaugos inspektorių rūpestis: „Mes tiriame tik ūkine ir komercine veikla užsiimančių įmonių veiklą. Jei smarvę skleistų, tarkime, kiaulidės ar kitokios fermos, sudarytume komisiją ir atliktume tyrimą.”
Ne ką kalbesni buvo ir aplinkos apsaugos inspektoriai.
„Viskas reglamentuota. „Utenos vandenys” tręšia ūkininko laukus pagal iš anksto suderintą planą. O jūsų telefono skambutį registruosime kaip skundą”, – tepasakė Utenos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Eimantas Puodžiukas.
„Dumblas išties labai smirdi, nes ant dirvožemio pilamos dar nesupuvusios nuotekos.
Ūkininkai, kurių laukus tręšiame, turi aparti laukus, nors kasdien to ir nebūtina daryti”, – dėstė „Utenos vandenų” Nuotekų skyriaus darbuotoja ir pridūrė, kad dumblui išlaistyti įmonė turi visus būtinus leidimus.
Privalo laukti ir palankaus vėjo
Daiva Kazlauskienė, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vyriausioji specialistė
„Vienas svarbiausių reikalavimų, pagal kuriuos nuotekų dumblas gali būti naudojamas dirvožemiui tręšti, – jis turi būti užartas per porą dienų.
Dumblą skleisti draudžiama, jei oro temperatūra aukštesnė nei 20 laipsnių. Būtina atsižvelgti ir į vyraujančią vėjo kryptį.
Kaip laikomasi šių reikalavimų, kontroliuoja regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Su jais turi būti suderintas tręšimo planas.
Oro taršos kontrolė yra ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų reikalas. Bet jos vis dažniau atsiriboja aiškindamos, kad tikrina tik stacionarius taršos šaltinius.”
Veža į Latviją
* Lietuvoje šiuo metu nėra kvapų kontrolės laboratorijos, kurioje būtų galima nustatyti skleidžiamų kvapų intensyvumą. Nėra galimybės nustatyti cheminių teršalų koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore.
* Aplinkos oro mėginius paima Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir juos veža į Latviją – Jūrmaloje yra kvapų tyrimo laboratorija.