Veneros pozicija tarp Žemės ir Saulės vadinama „Veneros tranzitu“.
Lietuvoje turėtų būti matoma, kaip Venera padarys lanką Saulės paviršiuje. Tranzitas turėtų būti matomas birželio 6 dieną, jis prasidės apie 1 valandą 5 minutės Lietuvos laiku, bus gerai matomas maždaug nuo 3 val. 50 min, saulei pakilus virš horizonto) iki 7 val. 50 min. ryto. Iš viso Veneros keliavimas pro saulę truks apie 6 valandas 40 minučių.
JAV nacionalinės kosmoso tyrimų agentūros (NASA) duomenimis, du Veneros tranzitai vyksta paeiliui kas 8 metus, o vėliau jų nematyti daugiau kaip 100 metų. Taip yra dėl skirtingo Veneros ir Žemės sukimosi periodo: Žemės metai turi 365 dienas, o Veneros – 224.
Venera yra antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta (tarp Merkurijaus ir Žemės). Po Mėnulio, tai antrasis pagal šviesumą objektas naktiniame danguje (iki -4,6 ryškio), maksimumą pasiekiantis tuoj pat po saulėlydžio arba prieš pat saulėtekį.
Planetos vardas siejamas su romėnų grožio ir meilės deive, tapačia senovės graikų Afroditei.
Lietuviai ją laikė Saulės dukromis Vakarine ir Aušrine.
Venera – vidinė Saulės sistemos planeta ir, žiūrint iš Žemės, nuo Saulės niekad nenutolsta toliau nei 47,8°. Ši planeta, turinti kietą dangą, kartais dar vadinama Žemės seserimi dėl dydžio ir sudėties panašumo.
Venerą nuolat dengia storas nepermatomas, gerai šviesą atspindintis debesų sluoksnis, todėl įprastomis sąlygomis negalima pamatyti jos paviršiaus. Veneros atmosfera yra tankiausia iš Žemės tipo planetų, ją sudaro daugiausia anglies dioksidas, o atmosferos slėgis planetos paviršiuje yra 90 kartų didesnis nei Žemėje.
Veneros paviršiaus žemėlapiai pradėti sudarinėti tik prieš 20 metų. Paviršiuje aptinkami vulkaninio aktyvumo požymiai ir gali būti, kad Veneros ugnikalniai iki šiol yra aktyvūs.