Pagal Vilniaus miesto savivaldybės nustatytas Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles, šunis draudžiama vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, prie gyvenamųjų namų, jei yra šunų vedžiojimo aikštelė, žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles.
Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, iki šunų vedžiojimui skirtos aikštelės reikėtų skristi, nes einant link jos kelią gali užkirsti žalia veja, iš kairės - mokykla, o iš dešinės - vaikų darželis. O ką daryti tiems, kuriems iki vienos iš 41 šunų vedžiojimo aikštelės, - geras gabalas kelio?
Tvarka nežiba
Tai, kad Vilniuje esančio šunų vedžiojimo aikštelės primena galvijų aptvarus, pripažintų daugelis keturkojų augintojų. Štai Lrytas.lt kalbinta keturkojį auginanti vilnietė Aistė šunims vedžioti skirtų aikštelių būklę apibūdino vienu žodžiu - „baisu“. Tiesa, pati pripažįsta, kad šunų savininkams trūksta iniciatyvumo. Loja visi, tvarkosi nedaugelis.
Tiesa, šunų mylėtojai stoja piestu, kai kalbama apie aikštelių tvarkymą, didesnį ekskrementų dėžių skaičių ir, svarbiausia, mėnesinį mokestį už savo augintinį.
„Turiu veislinį augintinį, su juo dalyvaujantį parodose, esame laimėję ne vieną titulą. Stengiuosi vengti šalia namų įrengtos aikštelės, nes atrodo ji tragiškai. Be to, kelia grėsmę šunų sveikatai. Pasakykite, kas man atlygins žalą, jei šuo susižalos įkritęs į duobę, apsinuodys prisiėdęs šiukšlių ar įsipjaus leteną šuke? Bet tik tavo šuo padeda leteną kur kitur - tuoj pat prisistato savivaldybės darbuotojai ir pradeda aiškinti, kokių taisyklių aš nesilaikau. O jie laikosi?“, - apmaudą dėl netvarkingų aikštelių lieja moteriškė.
Pagal savo nustatytas taisykles, savivaldybė privalo įrengti šunų vedžiojimo aikšteles bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose. Numatant jų kiekį, turi būti atsižvelgta į užregistruotų šunų skaičių. Ar daugiau nei 40 Vilniuje įrengtų aikštelių patenkina kone 9 tūkst. sostinėje gyvenančių šunų poreikius? Vargu, nes viena aikštele, pagal statistiką, tenka dalintis 220 keturkojų.
„Tos pačios Vilniaus miesto savivaldybės nustatytos taisyklės reglamentuoja ne tik šunų savininkų atsakomybę, bet aikštelių priežiūros taisykles. Jas, pagal įstatymą, turėtų vykdyti savivaldybės paskirtos institucijos. Tai reiškia, kad taisyklių turi laikytis ir tie, kurie jas kūrė. O dabar išeina taip - savivaldybė tų taisyklių nesilaiko, o baudas už jų nesilaikymą visgi skirsto, - piktinasi šunį auginanti vilnietė. - Nesuprantu, kodėl turiu mokėti baudas, jei neturiu galimybės nuvesti šunį į aikštelę, kuri pagal tas pačias taisykles turi būti sutvarkyta, bet nėra?“
Iniciatyvos imasi patys
10 litų per mėnesį už šuns laikymą mokantys jų savininkai būgštauja, kad pinigai dingsta lyg į nežinią, o aikštelių būklė nesikeičia.
„Kas už šiuos pinigus yra daroma? Tikriausiai nieko. O jei ir daroma, plika akimi tai pastebėti sunku. Negi sunku sutvarkyti išdaužytą aikštelę? Tam pakaktų kelių šimtų litų ir dviejų dienų darbo. Tik kad biurokratinėse pelkėse paskendę pareigūnai apie paprastą aikštelių priežiūrą net nenori girdėti. Jiems tai – metų trukmės darbai su viešaisiais konkursais, atsakingų institucijų skyrimais ir popierių krūva“ - piktinasi Lazdynuose esančioje aikštelėje augintinį vedžiojantis vyriškis. Jis, kartu su keliais šunis auginančiais kaimynais, stengiasi savarankiškai prižiūrėti šalia namų esančią aikštelę.
Nemoka, nors naudojasi
Kiekvieną mėnesį sostinės šunų augintojai turi sumokėti 10 litų dydžio rinkliavą. Tiesa, tai visai nereiškia, kad į savivaldybės biudžetą kas mėnesį suplaukia 90 tūkst. litų.
Vilniaus saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas skaičiuoja, kad per metus iš šunų ir kačių augintojų kasmet surenkama maždaug 200 tūkst. litų: „Rinkliava mokama tik už tuos augintinius, kurie gyvena daugiabučiuose.“
Pinigai, anot jo, keliauja į bendrą katilą, o tik tuomet yra skiriami tam tikroms reikmėms. Savo ruožtu Lrytas.lt kalbintas valstybės tarnautojas aikštelių priežiūra rūpintis siūlo ne tik savivaldybei, bet ir ja besinaudojantiems. Šiuo atveju, šunų dresuotojams.
„Kai kurie jų Vilniuje esančias aikšteles naudoja komerciniais tikslais – juose rengia šunų dresavimo pamokas. Galbūt tokiais atvejais aikštelių būklę reikėtų gerinti bendromis jėgomis?“, - klausimą šunų dresuotojams skiria J. Morkūnas.
Pinigai keliauja į „Grindą“
Saulius Valickas, Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio poskyrio vedėjas, mano, kad situacija pasikeistų, jei iš augintinių savininkų per metus būtų surenkama bent 500-600 tūkst. Be to, ne visi augintiniai yra užregistruoti, o ir už tuos registruotus mokama ne visada.
„Iš šių pinigų mokama ir aikšteles prižiūrinčioms sanitarinėms tarnyboms, ir „Grindai“, ir augintinius registruojančioms tarnyboms. Aikštelės remontuojamos atsižvelgiant į skiriamą finansavimą. Jei jos netvarkomos, reiškia, tam nėra pinigų“, - rinkliavų skirstymo ypatumus dėsto S. Valickas.
Valstybės pareigūnas tikina nesuprantantis aikštelių būkle besiskundžiančių gyvūnų savininkų, mat pasikeitus taisyklėms šunis galima vedžioti visur, kur nėra to draudžiančių ženklų.
„Man keista, kad gyvūnų mylėtojai pyksta, kad iš jų pinigų yra finansuojamos „Grindos“ valkatos. Juk tos valkatos – tai ir benamiai šunys, ir žmonių į gatvę išspirti augintiniai“, - apie kitą medalio pusę kalba S. Valickas.
Užtektų ir žemės lopinėlio
Lrytas.lt kalbinti keturkojų savininkai tikina nereikalaujantys, kad jų numylėtiniai gaujomis palaidi lakstytų gatvėmis, Gedimino prospektu, kartu lauktų atvažiuojančio autobuso ar juo važiuotų.
"Daugybė šunų mylėtojų tikrai nė kiek neprieštarautų, jei kiekviename miesto kvartale būtų įrengta bent viena augintiniams pasiganyti skirta aikštelė arba būtų išskirtas paprasčiausias žemės lopinėlis, kuriame jie nevaržomi galėtų bėgioti, loti, peštis, draugauti ir atlikti visus gyvybiškai svarbius aktus. Be to, užtektų tik tvoros, suoliuko ir šiukšliadežės“, - tikina Aistė.