Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko iniciatyva paruošti
pakeitimai įsigalios artimiausiu metu, kai bus paskelbti „Valstybės
žiniose“.
Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros
skyriaus vedėjo Nerijaus Kupstaičio teigimu, dabar nėra pagrindo
šiuo metu viešojoje erdvėje pasigirdusiems nuogąstavimams, kad nuo
vasario mėnesio Nacionalinei žemės tarnybai pradėjus aukciono būdu
pardavinėti nuosavybės teisėms atkurti rezervuotus miškus ir
sudarius galimybes įsigyti juos išsimokėtinai, gali nukentėti
visuomenės interesai.
„Baiminamasi piktnaudžiavimo atvejų, kai išsimokėtinai įsigytas
miško sklypas būtų iškertamas, o sklypo pirkėjas bankrutuotų,
palikdamas valstybei skolą už tą įsigytą sklypą ir neatkurtą
kirtavietę“, - sako jis.
Aplinkos ministro patikslintas Leidimų kirsti mišką išdavimo
tvarkos aprašas nustato, kad tais atvejais, kai žemės sklypui
įregistruota hipoteka, Valstybinės miškų tarnybos teritorinis
poskyris, prieš priimdamas sprendimą išduoti leidimą miškui kirsti,
privalo gauti hipotekos kreditoriaus raštišką sutikimą. Leidimai
kirsti mišką privalomi visiems pagrindiniams miško kirtimams, o šie
mažina sklypo vertę. Tokiu būdu hipotekos kreditorius galės duoti
sutikimą, pavyzdžiui, kirsti tik tokią medyno dalį, už kurią
įkeisto miško savininkas yra susimokėjęs.
Nors Aplinkos ministerija ir siūlė aukcionuose parduodamiems
miškams netaikyti pardavimo išsimokėtinai tvarkos, tačiau ji buvo
nustatyta remiantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis. Vis dėlto
net ir taikant pardavimo išsimokėtinai tvarką, jau ir ligi šiol
buvo nustatyti saugikliai užkirsti kelią minėtiesiems galimiems
piktnaudžiavimams.
Visų pirma, jeigu valstybinės žemės sklypas perkamas
išsimokėtinai, pagal valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų
pardavimo taisyklių reikalavimus įregistruojama parduoto žemės
sklypo priverstinė hipoteka, o Nekilnojamojo turto registre
padaroma žyma apie apribojimus jį įkeisti ar perleisti. Antra, kaip
nustato Civilinis kodeksas, įkeisto daikto savininkas neturi teisės
sunaikinti, sužaloti daiktą ar kitaip sumažinti jo vertę, išskyrus
daikto normalų nusidėvėjimą ar vertės sumažėjimą naudojant jį
būtinojo reikalingumo atveju. Akivaizdu, kad pagrindinis miško
kirtimas labai sumažintų miško sklypo vertę. Todėl įkeisto daikto
savininkas valdyti, naudoti įkeistą daiktą ir juo disponuoti gali
tik atsižvelgdamas į hipotekos kreditoriaus teises.
Remiantis Miškų įstatymu ir kitais teisės aktais, bet kokie
pagrindiniai miško kirtimai yra leidžiami tik gavus nustatytą
leidimą kirsti mišką. Jį išduodant yra vertinamas konkretaus miško
įkeitimo statusas. Tai reiškia, kad teisė į kirtimus išsimokėtinai
įsigytuose miškuose gali būti apribota remiantis galiojančiais
teisės aktais.