Užteko kelių drėgnų, saulėtų savaičių, ir Kaune galvas pakėlė vieni pavojingiausių ir sunkiausiai išnaikinamų žolynų – Sosnovskio barščiai.
Šiemet Kaune šių pavojingų sveikatai piktžolių plitimas stabdomas tik kosmetinėmis priemonėmis – šienaujant.
Sukrovė pumpurus
Galima tik guostis, kad kol kas kova su šiuo sunkią alerginę reakciją sukeliančiu augalu pralaimima visoje Lietuvoje, tad ir Kaune – ne kitaip. Kuklios šiemet teritorijoms tvarkyti skirtos lėšos kasmetės problemos nesumažino. O gigantiškos piktžolės užkariauja vis naujas teritorijas.
K. Baršausko gatvėje kai kurie iki žmogaus ūgio išsistiebę žolynai jau žydi, kiti krauna kumščio dydžio pumpurus. Pavojingi augalai palei judrią gatvę taip išplitę, kad vietomis užgožia krūmus.
Daugybė didžiulių mėsingų piktžolių lapų tarpsta fortuose, pakelėse, prie magistralių, skverbiasi į parkus, mokyklų ir darželių teritorijas.
Neužtenka lėšų
Didelė barščių plantacija kasmet suželia netoli Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo. Turint omenyje, kad augalas subrandina 20–100 tūkst. sėklų, vien ši vieta kasmet smarkiai pagausina pavojingų piktžolių skaičių.
„Akivaizdu, kad iki šiol taikytų priemonių nepakanka. Kova su šia piktžole tik tam tikrose vietose neveiksminga, Sosnovskio barščius reikėtų naikinti kompleksiškai.
Tačiau tam kokius 5 metus iš eilės kasmet reikėtų skirti 300–400 tūkst. litų. Taip pat būtinas ir visuomenės dalyvavimas: tuo pat metu augalus savo sklypuose turėtų naikinti gyventojai ir įmonių atstovai“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Dėl lėšų stygiaus tokie užmojai kasmet nukeliami ateičiai, o šienavimas nelabai veiksmingas. Nušienauti augalai nebeplatina sėklų, tačiau sąvašynai sparčiai atauga iš gyvų šaknų ir žmogui lieka pavojingi visą vasarą.
Išplitusį žolyną patariama naikinti iki sėkloms susidarant – iškasant ir sunaikinant jo šaknis arba augalus purškiant herbicidais.
Naikina druska ir vandeniu
Sodininkai, privačių valdų savininkai tarpusavyje dalijasi ir „naminiais“ piktžolių naikinimo receptais. Sužėlusius barščius siūloma plikyti verdančiu vandeniu, užlieti stipriu druskos tirpalu.
„Nedideliuose plotuose gali būti veiksmingas ir stiprus valgomosios druskos tirpalas, tačiau jei tokią priemonę panaudotume dideliame plote ir dideliais kiekiais, kas liktų iš mūsų dirvožemio?“ – sodininkų metodą įvertino Aleksandro Stulginskio universiteto Biologijos ir augalų apsaugos katedros vedėja docentė Sonata Kazlauskienė.
Veiksmingesnio būdo už herbicidus mokslininkai iki šiol nerado, nors aktyviai ieško.
Bandomi įvairūs herbicidų mišiniai, mechaninės priemonės – augalo šaknų pakirtimas, alternatyvios priemonės – pridengiant plotą tamsia plėvele, kad dygstančios sėklos kurį laiką negautų šviesos. Bet tyrimai – dar bandymų stadijos.
Pavojinga net artintis
Sosnovskio barštis – vienintelė visomis leistinomis priemonėmis naikintina augalų rūšis, įtraukta į Kenksmingų ir naikintinų augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Augalas pavojingas visas absoliučiai: visos jo dalys kaupia kenksmingą medžiagą furokumariną. Užtiškusios sultys gali sukelti odos nudegimą ir sunkią alerginę organizmo reakciją. Saulėtomis dienomis, kai medžiagos aktyviai išsiskiria į orą, prie Sosnovskio barščių pavojinga net artintis.