Apklausos metu gyventojų požiūris į šią problemą buvo
tiriamas devyniose jūros regiono šalyse - Danijoje, Estijoje,
Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir
Švedijoje. Jos duomenimis, susirūpinimas Baltijos jūros aplinka
stipriausias yra Švedijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Suomijoje, kur
žmonės pripažįsta savo asmeninę atsakomybę gerinant jūros
būklę.
Paklausti, ar sutinka su teiginiu „aš susirūpinęs Baltijos
jūros aplinka“, Lietuvos gyventojai stipriai jam pritarė - bendras
vidutinis rodiklis buvo 4,35 balo iš galimų 5. Pagal šį rodiklį
Lietuva atsiliko tik nuo Švedijos, kurioje jis siekė 4,41 balo.
Lietuvos gyventojai taip pat pripažino, kad Baltijos jūros
aplinkos problemos yra tarp trijų svarbiausių problemų. Bendras
vidutinis rodiklis pagal pritarimą šiam teiginiui buvo 3,96 balo iš
galimų 5. Lietuvą čia aplenkė Švedija, Suomija, o Estijos
gyventojai tam pritarė panašiai kaip ir Lietuvos - surinko 3,97
balo.
Lietuvos gyventojai labiausiai iš visų Baltijos jūros regiono
kaimynų pritarė teiginiui, kad jų pareiga yra įsitraukti į jūros
apsaugą (3,84 balo), bet, lyginant su kitais, gana tvirtai palaikė
ir teiginį, kad jūros aplinkos apsaugos blogėjimas yra išpūstas
(2,56 balo).
Lietuvos gyventojai taip pat labai pritarė, jog jūros apsaugai
reikia tarptautinio susitarimo (4,59 balo), pagal šį rodiklį
atsiliko tik nuo Švedijos. O pagal pritarimą teiginiui „pats galiu
suvaidinti vaidmenį gerinant jūros būklę“ buvo sąrašo viduryje
(2,94 balo).
Apklausos duomenimis, pirmą kartą visų devynių aplink jūrą
esančių šalių gyventojai buvo apklausiami, kiek jie būtų
pasiryžę mokėti už eutrofikacijos (vandens žydėjimo)
sumažinimą jūroje. Rezultatai parodė, kad už tokį pagerėjimą
būtų linkusi mokėti dauguma apklaustųjų, Lietuvoje - apie pusė,
55 procentai.
Už Baltijos jūros aplinkos gerinimą jūros regiono šalių
gyventojai sutiktų mokėti nuo 14 iki 380 litų per metus. Vienas
Lietuvos gyventojas už sveikesnę jūros ekosistemų būklę -
didesnį vandens skaidrumą, mažesnį vandens žydėjimą ir
mažesnį deguonies deficitą giliuosiuose vandenyse - yra pasiryžęs
vidutiniškai per metus mokėti 22 litus.
Anot tyrėjų, Lietuvos gyventojams Baltijos jūros aplinkos
gerinimas tokiu atveju kasmet kainuotų 55 mln. litų.
Tyrimo metu taip pat buvo klausiama, kaip aplink jūrą gyvenantys
žmonės prie jos leidžia laisvalaikį.
Paaiškėjo, jog lietuviai, kaip ir vokiečiai, latviai bei lenkai
žvejoja joje mažiau nei kitų Baltijos jūros regiono šalių
gyventojai, tačiau lietuviai ir lenkai daugiausia poilsiauja
paplūdimiuose.
Lietuvoje iš apklaustųjų 95,2 proc. teigė poilsiaujantys
paplūdimiuose, 90,9 proc. sakė, jog jūroje maudosi, 10 proc. -
plaukioja laivu, 7,7 proc. - žvejoja, 6,6 proc. užsiima vandens
sportu, o 2,3 proc. vyksta į kruizines keliones.
Lietuvoje, Suomijoje ir Latvijoje didžiausia dalis - maždaug 30
proc. - respondentų teigė, kad taip, kaip prie Baltijos jūros,
nepailsėtų niekur kitur.
Lietuvoje 2011 metais asmeninio interviu būdu „Europos tyrimai“
apklausė 617 gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus. Iš viso
devyniose šalyse vykdytose apklausose dalyvavo per 10 tūkst.
žmonių.