Kol kas žmonių praradimų išvengta, bet dėl nekilnojamojo turto
išsaugojimo ekstremaliose vietose jau būta nemažų materialinių
išlaidų. Savivaldybė ne vieną šimtą tūkstančių litų išleido
stiprindama atramas ar kaip kitaip tvirtindama slenkančius šlaitus.
Tačiau pastaruoju metu tikėtis materialinės paramos iš miesto
savivaldybės „šlaitų namų“ gyventojams nėra pagrindo. Lėšų tam
miesto biudžete nėra numatyta.
Pabrėžtina, jog dauguma namų, kurių gyventojai gyvena nuolat
jausdami pavojų, Kaune yra pastatyti savavališkai. Bet žmonės
nesutinka iš netinkamų gyventi vietų keltis į savivaldybės siūlomus
socialinius būstus.
„Ne visur grėsmė žmonėms nukentėti yra tolygi, tad kai kurie
gyventojai tikrai gali patys savo jėgomis, savo lėšomis
pasitvarkyti gyvenamąją aplinką, kad jiems patiems gyventi namuose
prie ar ant šlaito būtų saugiau. Kai kas taip ir padaro.
Tačiau jeigu specialistai, vietoje įvertinę visas sąlygas,
pripažįsta, kad šlaito sutvirtinimai kainuos kur kas brangiau, nei
būstai kitur, ir kad savivaldybės - visų miestiečių mokesčių
mokėtojų sudėto -biudžeto lėšų tam nebus skirta tiek, kiek reikėtų
vienos ar kelių šeimų gerovei užtikrinti, gyventojams reikėtų
sutikti keltis kitur“, - sako Kauno miesto savivaldybės
administracijos Civilinės saugos tarnybos vadovas Gediminas Jankus.
Kai Sąnašos gatvėje, Jiesios pakrantėje stovinčiame name
gyvenantiems žmonėms buvo pasiūlyta keltis į savivaldybės socialinį
būstą, trys iš jų kategoriškai atsisakė tai daryti. Kita tame name
besiglaudžianti šeima nėra jame deklaravusi gyvenamosios vietos.
Bet kokius savivaldybės raštus dėl sutikimo ar nesutikimo išsikelti
kitur ji netgi atsisakė pasirašyti.
Būtent dėl šio namo prie Jiesios Kauno marių regioninio parko
direkcijos specialistų parengtose tyrimo išvadose pasakyta, kad
pats pastatas upės pakrantės apsaugos juostoje savo svoriu ardo
šlaitą. Bet koks įsikišimas į erozinius procesus pareikalautų daug
lėšų. Todėl tiek vertybių apsaugos, tiek ekonominiu požiūriais
tikslingiau būtų sodybą iškelti. Nes toje vietoje upė natūraliai
graužiasi vagą, ir ilgainiui pastatai arti Jiesios gali nugriūti.
„Buvo parengta būtiniausių darbų sąmata ir paaiškėjo, kad
pašalinti galimas grėsmes šio namo gyventojų saugumui užtikrinti
kainuotų daugiau nei pusę milijono litų. Pagal įstatymą gyventojai
turi patys prižiūrėti ir jiems priklausančius (ar išnuomotus)
būstus, ir sklypus prie jų. Šiuo atveju gyventojai teigia
neturintys lėšų ir reikalauja, kad jų skirtų savivaldybė. Be to,
teisme dar tebevyksta ginčas, ar teisėtai tas pastatas iš viso
atsirado prie pat Jiesios. Tik jeigu žmonės nesutinka iš jo
išsikelti, kol nelaimė neįvyko, prievartos tikrai niekas nesiims.
Bet miesto biudžetas deja, neturi pinigų tų kelių gyventojų gerovei
jų pamėgtoje vietoje garantuoti. Apie tai ne kartą informavome ir
gyventojus“, - pirmadienį naujienų agentūrai Elta sakė Civilinės
saugos tarnybos vadovas G. Jankus.