Kasmet Baltijos jūroje prarandama nuo 5,5 iki 10 tūkst. žiauninių tinklų ir tralų. Nugrimzdę į dugną ar apraizgę laivų liekanas jie apauga dumbliais, tampa nepastebimi, todėl kelia pavojų žuvims ir kitiems jūros gyvūnams. Daugiausiai įkliūva menkių, strimelių, plekšnių – vadinamųjų komercinių žuvų rūšių, kurių daugiausiai prigaudoma pardavimui. Tinklai bus traukiami iš tų vietų, kuriose intensyviausiai žvejojama – teritorijose aplink uosto vartus, ties Karklės kaimu, Juodkrante, Šventąja. 10 narų komanda pakaitomis dirbs 20-35 metrų gylyje.
Šis projektas, kuris finansuojamas Švedijoje įsteigto fondo „Baltic Sea 2020” lėšomis, Lietuvoje įgyvendinamas pirmą kartą. Per šiuos metus tikimasi surinkti kuo daugiau tikslios informacijos apie mūsų šalies teritoriniuose vandenyse nuskendusius tinklus, jų kiekį, vietas, sukurti duomenų bazę, kuria laisvai galėtų naudotis žvejai. Bendra projekto Lenkijoje ir Lietuvoje vertė – 1,2 mln. litų. Darbai Lietuvoje kainuos pusę milijono litų.
Planuojama nurinkti tinklus nuo dviejų nuskendusių laivų Lenkijoje ir dviejų Lietuvoje. Numatyta į jūroje dirbti 20 dienų. Kaip greitai darbus pavyks užbaigti, priklausys nuo oro sąlygų. „Šiandien galime išplaukti, tačiau artimiausias penkias dienas turbūt turėsime likti krante, nes prognozuojami stiprūs vėjai“, - sakė Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Robertas Staponkus. Tinklai jūroje dažniausiai lieka dėl to, kad audrų metu juos nuneša vandens srovės, kai kuriuos jau susidėvėjusius tyčia išmeta patys žvejai. Kai kuriuos užkabina ir supjausto laivų sraigtai. Manoma, kad vien mūsų priekrantėje nuskendę tinklai gali sugauti iki 87 tonų žuvų. Švedų mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet Baltijos jūroje prarandama apie 165 kilometrus tinklų.
