Jeigu vandens telkiniai
būtų įveisti pagal jas, nebūtų tokių atvejų kaip Margio ar Balžio
ežeruose, kur įveista 5 ir 25 kartus daugiau žuvų.
Tai pažymėjo Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, ar
užtikrinamas žuvų išteklių atkūrimas ir apsauga vidaus vandenyse.
Analizuota, kaip 2008-2011 m. buvo atkuriami žuvų ištekliai 170-yje
šalies valstybinių vandens telkinių ir kaip regionų aplinkos
apsaugos departamentai vykdė žuvų išteklių ir vandens telkinių
apsaugos kontrolę.
Valstybės kontrolė kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl žvejybos
vidaus vandenyse kvotų skyrimo taisyklių atitikties Konkurencijos
įstatymo reikalavimams. Kvotos Kuršių, Kauno mariose ir Kruonio
hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine skiriamos be
konkurso ir tik į Žuvininkystės tarnybos patvirtintus sąrašus
įtrauktiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Konkurencijos taryba
pradėjo tyrimą.
Žuvų ištekliams atkurti per 2008-2011 m. laikotarpį buvo skirta
apie 41, 5 mln. Lt.
„Žuvų išteklių atkūrimo darbus šalies vidaus vandens
telkiniuose atliekant racionaliau, būtų galima įveisti daugiau
vandens telkinių. Nesilaikoma įveisimo planų bei normų,
neatsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas, trūkstant darbuotojų,
ne visada galima operatyviai reaguoti į daromus pažeidimus ir
užtikrinti įveistų vandens telkinių apsaugą“, - sako valstybės
kontrolierė Giedrė Švedienė.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad kiekvienais metais
valstybiniai žuvų įveisimo planai tvirtinami ir žuvys įveisiamos
neatsižvelgiant į vandens telkinių tvarkymo tipinius planus ir
mokslininkų rekomendacijas, ankstesniais metais atliktus žuvų
įveisimo darbus ir dažnai neturint duomenų apie žuvų išteklių būklę.
2008-2011 m. iš 170 vandens telkinių 121 buvo įveistas pagal
verslines arba licencines normas, nors daugelyje jų buvo vykdoma
mėgėjiška žūklė. Įveisiant valstybinius telkinius pagal mėgėjiškai
žūklei taikomas normas, buvo galima papildomai įveisti nuo 1,6 iki
10 kartų didesnį plotą.
Kai kurie vandens telkiniai, kuriuose išduoti leidimai naudoti
žūklės plotus, t.y. jie yra išnuomoti, įveisti valstybės lėšomis.
Šiuo metu kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali įsigyti
verslinius žvejybos įrankius. Siekiant, kad sumažėtų
brakonieriavimo atvejų, o gamtosaugininkams būtų lengviau atlikti
gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkciją,
Valstybės kontrolė rekomendavo Aplinkos apsaugos ministerijai
numatyti apribojimus prekybai versliniais žvejybos įrankiais.
Žemės ūkio ministerijai rekomenduota užtikrinti, kad sudarant
valstybinius žuvų įveisimo planus būtų atsižvelgiama į vandens
telkinių tvarkymo tipinius planus, mokslininkų rekomendacijas, žuvų
ir vėžių įveisimo minimalių normų sąrašą, taip pat nustatyti
prioritetus, kuriais vadovaujantis vandens telkiniai būtų
įtraukiami į valstybinį žuvų įveisimo planą.