Jį sudarė Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO), kad būtų
galima stebėjimų duomenimis pagrįsti dešimtmečių ir šimto metų
klimato pokyčius. Tokias stotis siūloma vadinti šimtametėmis
klimato stotimis.
Informacija apie viso pasaulio šimtametes klimato stotis bus
pateikta kataloge, kuris turėtų būti parengtas iki neeilinės PMO
kongreso sesijos, vyksiančios spalį Ženevoje.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Informacijos skyriaus
vedėjos Irutės Švedienės teigimu, mūsų šalyje oro temperatūra
matuojama nuo 1777-ųjų Vilniaus mieste. Krituliai ir oro slėgis
Vilniuje pradėti matuoti 1871 m., vėjo greitis ir kryptis - 1876 m.
Klaipėdos meteorologijos stotyje oro temperatūra, vėjo greitis
ir kryptis matuojami nuo 1830 m.
Kauno meteorologijos stotyje aprašomojo pobūdžio informacija
pradėta rinkti 1834 m., o oro temperatūra, krituliai, santykinė
drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis ir kryptis pradėti matuoti
1892 m.
Nidoje 1898-aisiais pradėti fiksuoti krituliai, o Panevėžyje
oro temperatūra, krituliai, debesuotumas, vėjo greitis, kryptis,
sniego danga ir reiškiniai - 1902 m.
Remiantis daugiau nei 240 metų Lietuvoje atliekamais
matavimais, galima įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus
klimato svyravimus. Palyginti su XX amžiaus pradžia, mūsų šalyje
vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7-0,9 laipsnio.
Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau
kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006). Kritulių kiekis
šalies teritorijoje keičiasi nevienodai - vienur mažėja, kitur
didėja, bet šie pokyčiai nėra labai dideli. Jų kiekis dažniausiai
didėja šaltuoju metu laiku ir mažėja šiltuoju.