Paklausėme sinoptikų ir klimato reiškinių specialistų: ar ir mūsų šalis netaps stichijų šėlsmo vieta? Atsakymas nenudžiugino: tokių ekstremalių klimato reiškinių tik daugės.
Stebėjo stichijos šėlsmą
Žinomas klimatologas, Vilniaus universiteto hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, dr. Arūnas Bukantis sekmadienį turėjo galimybę iš arti stebėti stichijos šėlsmą. Šiuo metu besiilsintis Palangoje vyriškis savo akimis matė pajūryje siautėjantį škvalą.
„Jis buvo trumpas, bet galingas. Vos už kelių metrų seną, tvirtą maždaug 20 metrų aukščio pušį su visomis šaknimis išrovė“, – lrytas.lt sakė A. Bukantis.
Paklaustas, ar įvairius pasaulio kraštus nusiaubiančios liūtys, audros ar sausros susijusios su besikeičiančiu klimatu, klimatologas sakė, kad klimato pokyčiai – itin plati sąvoka. Kartu su klimatu keičiasi ir oro srautų, vandenynų cirkuliacija. „Todėl netipišku laiku netipiškose vietose ir įvyksta ekstremalūs reiškiniai“, – įsitikinęs A. Bukantis.
Kalbėdami apie klimato atšilimą, daugiausia visi pabrėžia aukštėjančią temperatūrą. Tačiau kyla ir drėgmės lygis. Pasak A. Bukančio, apkaičiuota, kad jis jau pakilo maždaug 4-6 procentais. Todėl neatsitiktinai staiga prapliumpa šiltos gausios liūtys – tai dėsninga klimato šiltėjimo pasekmė. Pavyzdžiui, tokios neseniai pliaupė Kaukaze.
Lietuvos klimato pokyčiai irgi neaplenkia. Jau ne vieną kartą į šalį įsiveržė tropinių orų masės. Jų sandūra su su įprastomis, vėsesnėmis orų masėmis pavojinga – kyla sąlygos formuotis krušoms, škvalams.
Sulauksime karščių, liūčių ir škvalų
Sinoptikas Naglis Šulija sako, kad nėra aiškaus atsakymo, dėl ko kyla tokios didžiulės stichinės nelaimės – dėl visuotinio klimato atšilimo ar dėl kokių kitų priežasčių.
„Juokaujant galima pasakyti, kad tokie reiškiniai yra ne artėjančios pasaulio pabaigos ženklas, bet visuotinės globalizacijos pasekmė, kai svarbios naujienos plinta žaibo greitumu. Juk didžiulių stichinių nelaimių buvo ir dinozaurų laikais, tačiau viena jų banda nežinodavo apie kitai nutikusią nelaimę“, – sakė kaip visada šmaikštumo nestokojantis N. Šulija.
Tačiau atmesti, kad neįprasti meteorologiniai reiškiniai yra susiję su globaliu klimato šiltėjimu, taip pat negalima. Prognozuojama, kad dėl visuotinio atšilimo dykumų kraštuose plėsis smėlynai, pietinėse platumose vyraus karšti ir drėgni orai, o ten susidariusi drėgmė keliaus į šiaurę.
Lietuva lieka vadinamojoje tarpinėje zonoje, todėl sulauksime ekstremalių reiškinių – bus ir liūčių, ir karščių, ir škvalų. Manoma, kad jų vis gausės. Jei pastarąjį savaitgalį per Lietuvą praėjo dar palyginti nedaug eibių prikrėtęs škvalas, greičiausiai neišvengsime ir galingesnių. Pavyzdžiui, tokio, kaip prieš porą metų, rugpjūčio pradžioje praūžusio per visą Lietuvą. Tuomet audra pražudė kelis žmones, buvo apgadinta nemažai pastatų ir automobilių, išlaužyta ar su šaknimis išrauta ne tik pavienių medžių, bet ir ištisi miškų plotai.
Po kormoranų - eilė piranijoms?
Pasak sinoptiko N. Šulijos, kaip ir kitos pasaulio šalys, klimato pokyčių neišvengs ir Lietuva. Paprasčiausiai jie nevyksta greitai, todėl nėra tokie pastebimi. Tačiau užtenka patyrinėti tam tikrus pavyzdžius, kad suprastume, jog orai, klimatas palaipsniui keičiasi ir mūsų šalyje.
Kaip pirmą pavyzdį pašnekovas paminėjo sovietmečiu pastatytą Ignalinos olimpinę slidinėjimo bazę. Tuo metu būdavo normalios žiemos, išskrisdavo užtektinai sniego, todėl net nekilo minčių, ar ją verta statyti. Tačiau maždaug 1989-1991 metais įvyko lūžis, žiemos Lietuvoje pasikeitė – sutrumpėjo, sumažėjo sniego.
„Dabar vargu, ar kas tokią bazę ryžtųsi kurti“, – abejoja sinoptikas.
Antrą pavyzdį jis pateikė iš gyvūnijos pasaulio. Prieš maždaug 30 metų Lietuvoje pamatytas kormoranas buvo egzotika ir keldavo nuostabą – greičiausiai tai būdavo iš kitų šalių atklydęs pavienis paukštis, kuriam nuolatos čia apsigyventi klimato sąlygos netiko. Pasirodo, kormoranai kiaušinius deda ir jauniklius peri ankstų pavasarį, todėl perėjimo laikotarpiu spustelėjus šaltukui, palikuoniai žūdavo.
O kas vyksta dabar? Lietuvos pajūryje, prie Kuršių marių įsikūrusios ir vis labiau plečiasi ištisos šių sparnuočių kolonijos. Vislūs ir rajūs paukščiai tapo rimtu žvejų galvos skausmu, nuo jų išmatų džiūsta medžiai.
„Šiaurinė kormoranų paplitimo riba atitinka teritorijas, kur vyrauja švelnios europietiškos žiemos. Vadinasi, ir Lietuvos žiemos dabar būtent tokios, švelnių žiemų riba pasistūmėjo į šiaurę. Kai žiemos sutrumpėjo ir tapo švelnesnės, kormoranai ir suklestėjo“, – sakė N. Šulija.
Priminus svarstymus, kad šiltėjant klimatui Baltijos jūroje gali apsigyventi šiltų kraštų plėšriosios žuvys – piranijos, sinoptikas sakė, jog tokia tikimybė išties reali. Greičiausiai jos į Baltijos jūrą pateks su laivų išpilamu vandeniu – balastu, o jei tiks sąlygos, gali sėkmingai apsigyventi ir imti plisti.
Panašias tendencijas stebi ir miškininkystės specialistai. Jie N. Šulijai yra pasakoję, kad prieš 20-25 metus, atsivežę kokį lepesnį augalą iš šiltesnio klimato kraštų, melsdavosi, kad jis prigytų ir nenušaltų, o dabar tie patys augalai sėkmingai Lietuvoje veši.
Kupiškėną įveikė klimato kaita
Klimato pokyčiais įsitikino ir Kupiškio rajone gyvenantis traktorininkas Virginijus Raugalė. Juodpėnų kaime gyvenantis vyras septynerius metus turėjo neįprastą pomėgį – stebėjo orus ir gana tiksliai sugebėdavo nuspėti, kokie jie bus artimiausiu metu. Tačiau šiemet jis šio savo hobio atsisakė, nes gamta tapo nebeprognozuojama. Vyras įsitikinęs, kad taip įvyko dėl besikeičiančio Lietuvos klimato.
V. Raugalė beveik dešimtmetį kasdien kalendoriuje aprašydavo orus, o vėliau pagal tam tikrus dėsningumus nuspėdavo, kokia bus vasara ar žiema.
Nuolat pildydamas kalendorių kupiškėnas įsitikino, kad senolių išmintis, jog trys žiemos mėnesiai atitinka tris vasaros mėnesius, turėjo realų pagrindą. Vyro teigimu, gruodis atitikdavo birželį, sausis – liepą, o vasaris – rugpjūtį. Pavyzdžiui, jei žiemą, gruodžio 5 dieną sninga, tai krituliai nusimato ir tą pačią dieną birželį.
Kupiškėnas džiaugėsi, kad jo spėliojimai dažniausiai pasitvirtindavo ir praversdavo planuojant ūkio darbus. Tačiau pastarasiais metais gamta ėmė krėsti pokštus ir tapo visiškai neprognozuojama – savamokslio sinoptiko nuomone, tai greičiausiai įvyko dėl klimato pokyčių. Todėl šiemet V. Raugalė spėlioti ir kasdien žymėtis orus liovėsi.
