Kauno miesto savivaldybei patvirtinus kaštonų
išsaugojimo programą, nuspręsta numatyti kelis medžių apsaugos nuo
kaštoninių keršųjų kandelių būdus, tarp kurių buvo ir
eksperimentinis metodas - feromoninės vabzdžių gaudyklės.
Šį pavasarį gaudyklės buvo pakabintos ant šešiolikos Istorinės Prezidentūros kiemelyje augančių kaštonų. Jų taip pat buvo
pritvirtinta dar ant trisdešimties kaštonų, augančių Karo muziejaus
sodelyje bei Vienybės aikštėje.
Konkursą laimėjusi bendrovė „Biopolis“ ant kiekvieno medžio
pritvirtino 2 lajų ir 2 kamienines gaudykles. Įmonės specialistai
visą vasarą stebi, kaip veikia specialios priemonės, analizuoja
keršųjų kandelių populiaciją ir vertina rezultatus.
„Pirminius duomenis galiu pasakyti: šios eksperimentinės
priemonės pasiteisina. Lapai kaštonų, ant kurių pakabintos
gaudyklės, yra žalesni. Tai ypač akivaizdu Istorinės Prezidentūros
kiemelyje. Tradiciškai įdėklai keičiami kelis kartus per sezoną,
tačiau vabzdžių yra tiek daug, kad specialistai jau tris kartus
keitė feromoninių vabzdžių gaudyklių įdėklus ir dar turės juos
keisti“, - teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos
skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Anot jos, Kauno miestą puošia daugiau nei 5,4 tūkst. kaštonų ir
visų apsaugai reikėtų didelių lėšų. Todėl pirmiausia norima
įsitikinti, ar vabzdžių gaudyklės yra efektyvios. Jei rezultatai
pasitvirtins, kitais metais padaugės teritorijų, kuriose bus
taikomas toks kovos su medžių kenkėjais metodas.
Su itin sparčiai plintančių vabzdžių problema
susiduriama ne tik Lietuvoje. Kaštonai nykti pradėjo maždaug prieš
dešimt metų, tačiau pastaruosius trejus metus šis procesas yra itin
intensyvus. Europos šalyse dar tik eksperimentuojama bei ieškoma
efektyvių medžių apsaugos būdų. Atliekami moksliniai tyrimai rodo,
kad pirmiausia būtina švariai surinkti ir utilizuoti rudenį
nukritusius kaštonų lapus, kuriuose kenkėjai lengvai peržiemoja bei
išlieka gyvybingi. Kauniečiai pernai aktyviai dalyvavo ir kaštonų
lapų rinkimo talkose.