Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarų asociacijos prezidentui Sauliui Laurusevičiui idėja įkurti veterinarinį kraujo banką kilo prieš porą metų lankantis užsienio šalyse.
„Anksčiau šunims susižeidus ir prireikus operacijos kraujo tekdavo ieškoti patiems keturkojų šeimininkams. Tai užtrukdavo ilgai ir gyvūnus ne visada pavykdavo išgelbėti”, – pasakojo veterinarijos gydytojas.
Šiuo metu kraujo banke nuolat saugomos nedidelės įvairių grupių kraujo atsargos.
Donorų kraujo imama tik iš savanorių šeimininkų šunų, kurie yra sveiki, kasmet vakcinuojami nuo užkrečiamųjų ligų ir parazitų.
Kraujas imamas iš ne jaunesnių nei 9 mėnesių ir ne vyresnių kaip 9 metų šunų. Donoras turi sverti ne mažiau kaip 25 kilogramus.
Šunys guldomi ant klinikos operacinio stalo. Adata kraujui paimti duriama į kaklo veną. Iš gyvūno venos 10 minučių trunkančios procedūros metu paimama 450 mililitrų kraujo – tiek pat, kiek ir iš žmogaus.
„Dažniausiai donorais tampa auksaspalviai retriveriai, labradorai, dogai, vokiečių aviganiai.
Pirmą kartą šunys dažniausiai procedūros kiek bijo, tačiau vėliau prie jų pripranta ir elgiasi ramiai”, – pasakojo S.Laurusevičius.
Kraujo duoda ne tik Kaune, bet ir sostinėje bei pajūryje gyvenančių žmonių keturkojai.
Kraujo ypač reikia vasarą – tada padaugėja ne tik netikėtų traumų bei operacijų.
Pastaruoju metu ypač daug šunų kenčia nuo erkių. Per vėlai pastebėjus, kad šuo nuo jų įkandimo susirgo, gali prireikti kelių kraujo perpylimų.
Kaune įkurtas veterinarinis kraujo bankas yra vienintelis Lietuvoje.
Tokio banko nėra nei Latvijoje, nei Estijoje.